KTU augo labiausiai Lietuvoje: pirmakursių padaugėjo net 18 proc.

Pasibaigus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad nuo rudens KTU bendruomenę papildys daugiau nei 2,9 tūkst. pirmakursių – 18 proc. daugiau nei pernai. Šiemet daugiau studentų priimta tiek į bakalauro, tiek į magistrantūros bei profesines pedagogikos studijas, daugėjo ir užsienio studentų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė pastebi, kad šių metų priėmimo rezultatai atskleidžia ne tik augantį susidomėjimą KTU, bet ir platesnes tendencijas Lietuvos aukštajame moksle.

Šiemet į bakalauro ir vientisąsias studijas priimta 1470 pirmakursių ir daugiau nei 200 užsienio studentų – 22 proc. daugiau nei pernai. Į valstybės finansuojamas vietas KTU priėmė 1232 pirmakursius – 12 proc. daugiau nei pernai. Pagal valstybės finansuojamų vietų skaičių KTU užima antrąją vietą tarp universitetų.

Jau ne vienerius metus iš eilės KTU išlieka pirmoje vietoje tarp universitetų pagal priėmimą pirmu prioritetu. Šiemet net 80 proc. pakviestųjų KTU pasirinko kaip pirmąjį pageidavimą. Stojantieji aktyviai pasinaudojo ir išankstinio priėmimo galimybėmis – šio etapo metu sutartis pasirašė 494 studentai.

„Rezultatai ir būsimų pirmakursių pasirinkimai rodo, kad būtent čia jie mato daugiausia perspektyvų savo ateičiai ir, tikėtina, bus labiau motyvuoti tęsti studijas. KTU tarp universitetų užima antrą vietą pagal pasirašiusiųjų sutartis (neskaitant specializuotų akademijų) – jas sudarė net 92 proc. pakviestųjų“, – sako KTU studijų prorektorė.

Šiemet universitetą pasirinko didelis šimtukininkų būrys – net 525 studentai, o tai yra beveik 36 proc. visų priimtųjų. Tarp priimtųjų yra studentų, pasiekusių ypatingus rezultatus – net trys iš jų gavo šešis šimto balų įvertinimus, keturi – penkis.

„Tokie pasiekimai liudija ne tik jų gebėjimus ir atkaklumą, bet ir tai, kad jie pasitiki universitetu kaip vieta, kurioje galės toliau tobulėti. Šis pasitikėjimas yra mūsų bendruomenės, kuri kasdien kuria įkvepiančią aplinką mokymuisi ir augimui, įvertinimas“, – pastebi doc. dr. K. Ukvalbergienė.

Be to, į KTU priimti 23 asmenys pagal antrąją konkursinę eilę – studentai, atitinkantys socialinės dimensijos kriterijus. Pernai pagal šią eilę buvo priimta 13 studentų.

Didesnis užsienio studentų skaičius

Šiemet KTU pasirinko ir daugiau užsienio studentų. Tikimasi, kad kartu su lietuviais mokslus pradės daugiau nei 400 studentų iš įvairių šalių. Daugiausia jų atvyksta iš Indijos, Turkijos, Azerbaidžano, Maroko, Ukrainos.

Pastebimas studentų skaičiaus augimas iš Europos ir Pietryčių Azijos šalių, taip pat Sakartvelo, Šri Lankos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Sulaukta pirmųjų studentų iš tokių šalių kaip Naujoji Zelandija, Maldyvai, Jamaika ar Puerto Rikas.

„Šalių, iš kurių atvyksta studentai, geografija kiekvienais metais plečiasi. Lietuva tampa vis patrauklesnė tarptautinei akademinei bendruomenei. Tokia įvairovė praturtina universitetą, skatina kultūrinį dialogą ir suteikia studentams galimybę mokytis globalioje aplinkoje“, – pastebi doc. dr. K. Ukvalbergienė.

Auga susidomėjimas pedagogikos studijomis

Studentų priėmimas augo ne tik bakalauro, bet ir magistrantūros studijose. Šiemet prašymus į magistrantūros studijų vietas KTU pateikė 15 proc. daugiau stojančiųjų nei pernai. Iš viso į antrosios pakopos studijas priimta apie 1,1 tūkst.  studentų, iš jų – apie 200 užsienio.

„Tarp populiariausių pasirinkimų – Viešojo administravimo, Elektros energetikos inžinerijos, Įmonių valdymo, Vadybos, Statybos konstrukcijų ir gaminių inžinerijos, Veiklos skaitmeninimo ir sistemų architektūros bei Dirbtinio intelekto informatikos studijų programos“, – teigia doc. dr. K. Ukvalbergienė.

„Nors dauguma stojančiųjų rinkosi vienerių metų studijas, priėmėme ir 5 fizikos, 5 informatikos, 9 matematikos mokytojus. Šios sritys yra ypač svarbios mokykloms, kurios laukia kvalifikuotų pedagogų, todėl jų pasirinkimas tapti mokytojais atliepia valstybės interesus. Esu įsitikinusi, kad sprendimas sudaryti galimybę pedagogams įgyti antro dalyko kvalifikaciją pasiteisins ir sukurs ilgalaikę pridėtinę vertę Lietuvos švietimo sistemai“, – akcentuoja doc. dr. K. Ukvalbergienė.