Kasdien žmogaus ląstelėse įvyksta nuo 10 tūkst. iki 1 mln. DNR pažeidimų. Kai kurie iš šių pažeidimų gali sukelti ląstelių sutrikimus, prisidėti prie onkologinių ar autoimuninių ligų atsiradimo. Siekiant juos diagnozuoti laiku, svarbu suprasti ląstelės branduolyje vykstančias modifikacijas. Dėl to KTU alumnė kuria fluorescencinius dažiklius, kurie padeda nagrinėti šiuos procesus ląstelėse.
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) absolventė Dovilė Bubnytė pastebi, kad chromatinas yra DNR ir baltymų kompleksas, randamas ląstelių branduolyje. Jis atsakingas už genų raiškos reguliaciją ir DNR replikaciją.
„Mano kuriami fluorescenciniai dažikliai – molekulės, pasižyminčios gebėjimu absorbuoti šviesą bei išspinduliuoti ją, todėl leidžia stebėti ląstelėse vykstančius pokyčius. Taip naudojant ypatingai aukštos skiriamosios gebos mikroskopą galima nagrinėti ląstelėse vykstančius struktūrinius pokyčius“, – atkreipia dėmesį D. Bubnytė, šiuo metu doktorantūrą studijuojanti ir tyrimus atliekanti Vokietijoje.
KTU alumnė priduria, kad šie fluorescenciniai dažikliai sukurti remiantis jų gebėjimu sąveikauti su ląstelėmis, nepakenkiant joms.
D. Bubnytės vykdomas tyrimas yra reikšmingas ir svarbus, nes sudaro galimybes stebėti ląstelės branduolyje esančio chromatino pokyčius. Tai suteikia informacijos galinčios padėti vėliau kurti naujus ligų diagnozavimo metodus.
„Dažnai fluorescenciniai dažikliai susiduria su praeinamumo pro ląstelės membraną problema, kurią savo doktorantūros projekte sprendžiu. Jų vėlesnis panaudojimas ląstelės branduolio pokyčiams stebėti suteiktų informacijos apie vykstančius procesus gyvose ląstelėse“, – sako D. Bubnytė.
Galimybė stebėti, kaip keičiasi chromatino struktūra, padeda geriau suprasti ląstelėse vykstančius procesus. Tyrimų metu gautos žinios suteiktų informacijos, leidžiančios tobulinti jau esamus chromatino žymėjimo metodus, prisidėtų prie naujų diagnostinių strategijų kūrimo arba leistų plėtoti efektyvesnius gydymo metodus.
„Mano projektas – svarbus mokslininkams, dirbantiems su chromatino žymėjimo metodais bei jų pritaikymu. Džiaugiuosi, kad Vokietijoje galiu įgyti žinių dirbant su vienais geriausiais mokslininkais savo srityje, kas atveria duris prisidėti prie naujų ir svarbių atradimų kūrimo“, – priduria D. Bubnytė.
D. Bubnytė neslepia, kad jos kelionė į doktorantūros studijas prasidėjo dar KTU magistrantūros metais, kai pasinaudojusi tarptautinių mainų „Erasmus+“ praktika išvyko į Makso Planko Daugiadisciplininių Gamtos Mokslų institutą. Šiuo metu jame jaunoji mokslininkė ir studijuoja doktorantūrą.
„Baigusi doktorantūros studijas, Vokietijoje užsibūti neplanuoju, todėl jau pradedu žiūrėti, kur galėčiau tęsti savo karjerą. Neatmetu galimybės sugrįžti į Lietuvą, jei pasitaikys man įdomus projektas, kuriame galėčiau pritaikyti savo įgytas žinias“, – įsitikinusi ji.
Daugybės savybių, kurios praverčia akademinėje karjeroje, D. Bubnytė įgijo prisidėdama prie KTU Studentų mokslinės draugijos (KTU SMD). Čia ji galėjo išreikšti savo kūrybiškumą ir lavinti asmenines kompetencijas bei socialinius įgūdžius, kurie dabar labai praverčia vykdant mokslinius tyrimus.
