Kokią studijų programą pasirinkti ir kaip atrasti tai, kas pateisintų lūkesčius – tokie klausimai yra nemažas galvos skausmas daugeliui abiturientų. Buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentė Adriana Lavrukaitytė neslepia, kad prieš keletą metų taip pat buvo tokia moksleivė, tačiau jai pavyko žengti teisinga linkme. Pasirinktos studijos suteikė platų žinių bei įgūdžių profilį, kuris atvedė prie širdžiai mylimos veiklos.
Studijas Adriana praturtino ir papildomomis studijų teikiamomis naudomis – semestrą praleido „Erasmus+“ programoje užsienyje ir džiaugiasi nepamainoma tarptautine patirtimi. Apie priimtus iššūkius ir studijas KTU su absolvente kalbamės plačiau.
– Kodėl pasirinkai KTU ir ten tuomet vykdomą bakalauro programą „Europos studijos“?
– Mano pasirinkimą nulėmė keletas priežasčių. Vienos buvo „rimtesnės“, o kitos, kaip aš vadinu, „jaunatviškos, populiariosios“. Norėjau pagyventi savarankiškai, tikrame studentų mieste, kur dieną ir naktį verda gyvenimas! Mokyklos laikais buvau stropi mokinė, gerai mokiausi bei gaudavau aukštus įvertinimus, siekiau tęsti mokslus stipriame, pirmaujančiame universitete.
Tiesa, dvyliktos klasės pradžioje dar nenumaniau, kad KTU gali būti mano pasirinkimas, nes tai juk technologijos universitetas. Nesitikėjau, kad rasiu ten vietą, nes buvau linkusi į socialinius ir humanitarinius mokslus. Tokia nuomonė pasikeitė kai studijų mugėje Vilniuje išdrįsau prieiti prie KTU stendo ir ten sutikau Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) tuometinę studijų prodekanę Dainorą Maumevičienę, kuri pristatė man tinkančias studijų programas.
Artėjant stojimams, turėjau tris variantus, tačiau daugiau pasidomėjusi siūlomomis studijų programomis, turėjau aiškų prioritetą ir man pavyko – įstojau į savo pasirinktą programą. Ji mane tuomet suviliojo savo tarpdiscipliniškumu, galimybe suteikti daug įvairių žinių ir įgūdžių, išsiaiškinti, kokia karjera man labiausiai tinka. Nors šiuo metu KTU SHMMF programos „Europos studijos“ nebevykdo, yra daugiau tarpdisciplininių programų viešojo administravimo, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų srityse. Man svarbiausia buvo mokslo kokybė, aplinka bei dėstytojai, kurie kasdien ugdė, o studijuodama KTU būtent tai ir gavau.
– Kokia buvai studentė? Ką veikdavai po paskaitų?
– Man labai patiko mano studijų programa, todėl gaunamas žinias lengvai įsisavindavau, jomis mėgau dalintis ir su grupės nariais (negaliu nepaminėti, kad mūsų studijų grupė buvo nuostabi!). Po paskaitų taip pat buvau aktyvi. Mėgau įsitraukti į visuomeninę veiklą dar besimokydama mokykloje, tačiau nepavykdavo ta veikla užsiimti nuolat. Tai nutiko universitete – jau rugpjūčio mėnesį, besilankydama pirmakursių stovykloje, susipažinau su ją organizuojančiais KTU SHMMF studentų atstovybės nariais. Supratau, kad ir aš noriu padėti studentams ir vėliau prie jų prisijungiau. Keturi geriausi gyvenimo metai ir praėjo su žmonėmis, su kuriais pažintys užsimezgė ten, studentų atstovybės patalpose. Jose leidome dienas ir naktis generuodami idėjas ir būdus, kaip studentų gyvenimą padaryti geresnį. Ir darėme!
Buvau atsakinga už socialinius reikalus – tiesiogiai dirbau su fakulteto seniūnais, konsultuodavau ir informuodavau fakulteto studentus, ruošiau pradžios mentorius, rengiau socialines akcijas, apmokiau ne vieną naują studentų atstovybės narį tinkamai atstovauti studentus. Per tuos kelis metus kartu su komanda įgyvendinome įvairius pokyčius tiek fakulteto, tiek universiteto mastu. O ir pati gavau labai daug – mylimų draugų, nepamirštamų nuotykių, įvairių organizacinių ir asmeninių įgūdžių.
– Mokeisi politikos mokslų srities programoje. Kaip tiesiogiai ar netiesiogiai tavo dabartis siejasi su baigta studijų programa? Ar panaudoji studijų metu įgytas žinias?
– „Europos studijų“ programa buvo iš politikos mokslų srities, tačiau studijuodama universitete pasinaudojau ir gretutinių studijų galimybe. Pasirinkau „Žmogiškųjų išteklių vadybos“ studijas – labai džiaugiuosi ir esu labai dėkinga universitetui už suteiktą galimybę vienu metu mokytis net dviejų naudingų specialybių. Abi jos praverčia mano dabartinėje veikloje – dirbu organizacijoje, kuri įgyvendina įvairius socialinius projektus, orientuotus į Europos visuomenę. Taip pat savo darbe vadovauju nedidelei projektų vadovų komandai ir man labai padeda įgytos žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijos. Tad abiejų studijų programų suteiktos žinios yra man naudingos kone kasdien.
– Buvai išvykusi į „Erasmus+“ studijų mainus. Kas paskatino žengti šį žingsnį?
– Ilgai svarsčiau, ar verta vykti į „Erasmus“ mainus, palikti šeimą ir draugus pusei metų, gyventi kažkur toli, anksčiau nematytoje ir nelankytoje šalyje. Pasirodo, kad ir tai, kaip ir studijos KTU SHMMF bei buvimas aktyvia studentų atstove, buvo vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų. Bijojau išvažiuoti, bet kai geriausiai draugei, studijavusiai visiškai skirtingoje srityje, pavyko patekti į tą patį universitetą, supratau – tai ženklas.
Kartu su ja išvykome į Zagrebo universitetą Kroatijoje. Tai – tobula vieta jaunam žmogui gyventi ir studijuoti. Be puikių mokymosi sąlygų ir kompetentingų, atsidavusių dėstytojų universitetas turi ir puikiai išvystytą logistiką, bendrabučius, valgyklas, kuriose galima pavalgyti tris kartus per dieną, vos už kelis eurus. Studijuoti buvo įdomu, bendrauti su naujais draugais iš viso pasaulio buvo smagu, o ką jau ir kalbėti apie šalies grožį. Jį nuolat tyrinėdavome lankydami įvairias Kroatijos vieteles, o kartais ištrūkdavome ir į kaimynines šalis – Slovėniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją.
– Kuo patirtis mainuose buvo naudinga?
– Per kelis mėnesius sugebėjau patirti išties daug. Gerokai patobulinau savo anglų kalbos žinias, taip pat pramokau ir kitų Europos šalių kalbų pagrindų, kurių pamokė naujai sutikti draugai. Su jais nuolat palaikome ryšį ir kartais net dabar susimatome. Kai tai nutinka, atrodo, kad matėmės vos prieš keletą dienų.
Zagrebo universitete turėjau galimybę praturtinti studijas žiniomis iš daugiau disciplinų. Mokiausi viešojo valdymo, sociologijos, Europos Sąjungos teisės ir kitų dalykų. Beje, esu tikra, kad „Erasmus+“ patirtis suteikė man įgūdžių bendrauti su bet kokios šalies ir tautybės atstovu, kartu ieškoti sprendimų, dirbti vienam tikslui bei tiesiog būti draugais.
– Kokius įžvelgei skirtumus tarp studijų Zagrebo universitete ir KTU?
– Pastebėjau, kad kai kurios sistemos KTU yra kur kas geriau išvystytos. Seniai esame atsisakę popierinių vertinimo knygučių, daugiau dėmesio skiriame ekologijai, tvarumui. Tačiau prisimenu, kad mus nustebino ir tai, jog Zagrebo universiteto fakultetai yra pasklidę ne tik po visą Zagrebą, bet net ir kitus Kroatijos miestus!
– Kaip sekėsi integruotis svečioje šalyje?
– Nuo pat pradžių viduje kirbėjo jausmas, kad Kroatija, o ypatingai Zagrebas, primena namus – Lietuvą. Na, tik ten šilčiau. Tačiau miestas ir žmonės atrodė savi, jautėmės saugūs. Nepraėjo nė savaitė po atvykimo, o jau subūrėme grupelę lietuvių ir užsieniečių, kurie nuolat leido laiką kartu. Kartu gaminome, vaišinome vieni kitus tradiciniais patiekalais, šokome, dainavome, keliavome, mokėmės vieni iš kitų. Kartu su draugais iš Lietuvos net susibendravome su Lietuvos ambasados Kroatijoje atstovais bei padėjome ambasados atidarymo metu.
– Galbūt turi patarimų studentams, kurie planuoja, o gal dar tik svarsto apie „Erasmus+“ mainų galimybę?
– Tokios galimybės daugiau turbūt niekada nebus. Jei ir turėsite galimybę išvykti pagyventi į kitą šalį, tas laikas niekada nebus toks nerūpestingas, pilnas nuotykių, naujų pažinčių, kaip „Erasmus+“ studijų mainų metu. Jums suteikiami visi ištekliai šiai patirčiai, tad labai rekomenduoju nepraleisti progos. Ko gero, laukia tik vienintelis neigiamas „Erasmus“ mainų aspektas – bus labai liūdna grįžti.
Būnant svečioje šalyje rekomenduoju patirti kuo daugiau tos šalies kultūros, lankytis muziejuose, koncertuose, miesto šventėse, nebijoti užkalbinti vietinių bei leisti laiką su kitais studentais. Neapsiribokite savo tautiečiais, leiskite laiką didelėse tarptautinėse kompanijose – taip daug sužinosite, daug išmoksite, daug juoksitės ir rasite pažinčių visam gyvenimui.
