KTU akademinio choro meno vadovė D. Beinarytė – geriausia, kai po sunkių repeticijų visi suskamba harmoningai

„Esu laiminga, kad per 30 metų sutikau labai daug nuostabių, jaunatvišku entuziazmu užkrečiančių žmonių. Džiaugiuosi, kad jie randa save dainuodami, bendraudami, tarpusavyje kurdami šeimas ir savo muzikos kelyje surasdami draugų, liekančių visam gyvenimui“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovė D. Beinarytė.

Rugsėjo 25 ir 26 dienomis KTU akademinis choras „Jaunystė“ kviečia į atviras repeticijas, kurios vyksta KTU III-iuose rūmuose, Laisvės al. 13, Kaunas, 503 auditorijoje.

Muzika – ne profesija, o gyvenimo būdas

D. Beinarytė gimė muzikų šeimoje, todėl jos muzikinė kelionė prasidėjo dar anksti vaikystėje. Iškilios dirigentės tėtis – vargonininkas, chorvedys ir kompozitorius Pranciškus Beinaris, o mama – dainininkė Danguolė Bereckaitė – Beinarienė, nuolat rodė kelią į muzikos pasaulį.

„Pirmiausia pradėjau smuikininkės kelią Kauno Juozo Naujalio vidurinėje mokykloje, toliau tęsiau smuiko studijas Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Taip jau atsitiko, kad tuo metu pradėjau domėtis ir chorine muzika bei dirigavimu“, – pasakoja akademinio choro meno vadovė.

Chorinės muzikos ir dirigavimo kryptį ji tęsė Lietuvos muzikos akademijoje Kauno fakultete pas doc. Romaldą Misiukevičių, tuo metu buvusį KTU akademinio choro „Jaunystė“ vadovą.

„1994 metų rudenį perėmiau iš jo atsakingą darbą perduoti jaunajai kartai visa tai ką davė akademijos pedagogai ir šeima. Sakyčiau, kad viskas prasidėjo nuo tvirtų ir gilių šeimos tradicijų, kurios išaugo į chorvedės darbą“, – teigia D. Beinarytė.

Tuo metu choro „Jaunystė“ meno vadovę įkvėpė daugybė veiksnių, bet pats svarbiausias – didelė meilė muzikai ir noras puoselėti bei perduoti kultūrinį paveldą. Ji įsitikinusi, kad muzika – ne profesija, bet gyvenimo būdas, sujungiantis žmones, kuriantis ypatingą ryšį ir suteikiantis galimybę perteikti emocijas, kurios kitaip liktų neišreikštos.

„Ši aistra įskiepyta nuo pat vaikystės stiprėjo per visą gyvenimą. Bendruomeniškumo jausmas, kurį sukuria muzika, ir galimybė prisidėti prie tautos kultūrinės tapatybės išsaugojimo yra vieni iš svarbiausių įkvėpimo šaltinių“, – akcentuoja ji.

Apdovanojimas – didelė atsakomybė

D. Beinarytė tiki, kad šiais metais gauti apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai – tai ją supančių bendraminčių ir KTU akademinio choro „Jaunystė“ sunkaus darbo, pastangų ir atsidavimo atspindys.

„Šie apdovanojimai – ne tik didelė garbė, bet ir labai svarbus pripažinimas už daugelį metų skirtą darbą chorinės muzikos srityje. Tai svarbus įrodymas, kad indėlis į kultūrą ir tautinės tapatybės puoselėjimą yra svarbus ir vertingas plačiajai visuomenei“, – teigia ji.

Sužinojusi apie apdovanojimų gausą D. Beinarytė pirmiausia pagalvoja apie atsakomybę – kaip svarbu save atiduoti kitiems, kad šie tavimi tikėtų, pasitikėtų ir eitų kartu įgyvendinant idėjas.

„Bėgant metams požiūris keitėsi, o gal tiksliau – evoliucionavo, siekiant išlaikyti aukštą meninį lygį ir pritaikyti choro veiklą prie kintančių kultūrinių bei akademinių reikalavimų. Žinoma, didelės įtakos turėjo ir technologijų pažanga muzikos srityje, diktuojanti vis naujus meninius iššūkius“, – kalba D. Beinarytė.

Akademinio choro meno vadovei svarbiausia, kad muzika, turėdama gilią prasmę, perteiktų stiprias emocijas ir skatintų choro narius bei klausytojus susimąstyti, jausti ir patirti muzikos galią.

„Atlikimas turi būti ne tik techniškai tikslus, bet ir emociškai įtaigus, kad kiekvienas kūrinys galėtų perteikti savo unikalų pasaulį, nes muzika mus visus supa – nuo paukščių čiulbėjimo iki durų skambučio. Gyvenimas – muzika ir kiekviena diena turi savo įkvėpimą, kuris gali būti liaudies daina arba traukinio signalas“, – pastebi ji.

Chore gimsta ne tik muzika, bet ir draugystės

Didžiausią malonumą dirbant su KTU akademiniu choru „Jaunystė“ D. Beinarytei teikia muzikinė kūryba, interpretavimas, choristų tobulėjimas ir festivalių sėkmė. Taip pat smagu bendrauti su choro nariais ir per muziką pasiekti kitus žmones.

„Visi šie elementai suteikia malonumą ir stiprina aistrą muzikai. Pačios geriausios emocijos užlieja tada, kai po ilgų repeticijų visų balsai suskamba harmoningai. Tokios akimirkos atskleidžia visos komandos atkaklumą ir atsidavimą muzikai“, – sako D. Beinarytė.

Kita vertus, choro veikla – susijusi ne tik su muzikiniu tobulėjimu. Prisijungdami prie choro bendruomenės, choristai išmoksta dirbti komandoje, kurioje kiekvienas balsas ir pastangos prisideda prie bendro rezultato.

„Tai ugdo gebėjimą bendrauti, palaikyti kitus ir siekti bendrų tikslų. Derindami paskaitas, repeticijas ir konkursus, choristai įgyja stiprius laiko planavimo ir prioretizavimo įgūdžius, padedančius planuotis darbotvarkę. Dažni pasirodymai padeda įveikti scenos baimę, ugdo gebėjimą mąstyti kūrybiškai ir rasti sprendimus neįprastose situacijose“, – pažymi meno vadovė.

Pasak D. Beinarytės, sėkmė muzikoje nėra greitas procesas, todėl reikalingas nuolatinis darbas, kantrybė ir atsidavimas. Dirigentui itin svarbu suprasti savo muzikantus ir kurti su jais stiprų ryšį.

„Supratimas, kaip kiekvienas narys jaučiasi ir kas jam padeda geriau atlikti savo partiją, gali labai pagerinti kolektyvo rezultatą. Linkiu šio amato kolegoms pasitikėti savimi, tikėti savo gebėjimais ir vizija“, – priduria ji.