Įprastai daugiau nei trečdalį dienos darbingo amžiaus žmogus praleidžia kolegų apsuptyje – tai bene 40 dienų per mėnesį, 40 valandų per savaitę. Normalu, jog būnant tiek laiko kartu gali atsirasti trintis, o jei atliekamos panašios funkcijos – ir konkurencija. Nors kai kurie ekspertai konkurenciją laiko pozityviu darbo aspektu, skatinančiu asmeninį tobulėjimą, vis daugiau srities profesionalų siekia ją pažaboti.
Remiantis „New York Post“ publikuota tyrimo, kuriame buvo apklausti daugiau nei tūkstantis įvairių industrijų darbuotojų, apžvalga, daugiau nei pusė JAV darbuotojų mano, kad konkurencija juos skatina dirbti geriau. Net 67 proc. teigė, jog jiems įdomu, kaip jiems sekasi, lyginant su kitais.
„Žalinga konkurencija tampa tuomet, kai tikslo pradedama siekti ne dėl bendros komandos gerovės, o norint būti geresniu už kitus. Kol vidinė konkurencija yra motyvuojanti – problemų nekyla“, – teigia „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovė Viktorija Kriščiūnaitė, pabrėždama, jog rizikų atsiranda, jei, konkurencijai didėjant, dalis darbuotojų pradeda jausti įtampą.
Įprasta manyti, kad darbuotojų našumą skatina iššūkiai, todėl kolektyvui „prisnūdus“ dauguma vadovų imasi konkurencijos skatinimo. Vis dėlto nereikėtų persistengti – įtampa kolektyve gali turėti priešingą poveikį.
Pasak V. Kriščiūnaitės, tokiais metodais didinant darbo našumą gali atsirasti trintis tarp komandos narių. Trinčiai augant darbuotojai tampa irzlūs, pasiduoda jausmams, o tai – vargina.
„Mano supratimu, viskas, kas kelia nepasitenkinimą ar trintį komandoje, turėtų būti stabdoma ir valdoma. Visų pirma esame kolegos ir komandos nariai, o rezultatai dažniausiai būna daug geresni, jei dirbama komandiškai“, – sako V. Kriščiūnaitė.
Pasak „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovės, konkurencija tampa žalinga, jei varžomasi tarpusavyje, o ne siekiant bendrų tikslų. Tai labiausiai priklauso nuo komandos ir jos vadovo, nuo to, kokią aplinką jis ar ji kuria, kokius veiksmus palaiko ir skatina.
Žalingą konkurenciją darbo vietoje galima pažaboti ir rašytiniais įsakymais, įstatymais įmonės viduje.
„Siekiame nesudaryti sąlygų žalingai konkurencijai, pasitelkdami ABB Atviros darbo rinkos politiką. Mūsų įmonėje darbuotojas neskiriamas ar nepaskiriamas į tam tikras pareigas vienašališkai, nes laisvos darbo vietos yra atviros visiems darbuotojams vienodomis sąlygomis“, – teigia Gerda Markus, „ABB“ talentų pritraukimo ir pažangos vadovė Baltijos šalyse.
G. Markus teigia, jog anksčiau organizacijoje darbuotojai jautė nelygybės jausmą dėl vienašališko pareigų, naujų darbo vietų paskyrimo, todėl buvo jaučiama konkurencinė aplinka kolektyve. Praėjus keleriems metams pastebimas teigiamas šios politikos poveikis – ji paskatino darbuotojus prisiimti atsakomybę už savo ateitį.
Daugelis linkę manyti, jog konkurencija darbe gali būti sveika ir naudinga asmenybės augimui. Juk gerai dirbantis kolega skatina konkurenciją kolektyve, o sveika vidinė konkurencija didina visos įmonės darbo kokybę.
Tam pritaria ir „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovė Viktorija Kriščiūnaitė teigdama, kad truputis sveikos konkurencijos darbe nekenkia, ypač jeigu kalbama apie naujų, inovatyvių sprendimų kūrimą ir pritaikymą: „Tokiu atveju konkurencija gali suveikti kaip motyvuojantis faktorius.“
Be to, pašnekovė skatina susitelkti į konkurenciją su pačiu savimi ir pabrėžia, jog visose organizacijose visuomet bus darbuotojų, kurie daugiau uždirbs, užims aukštesnę poziciją, pelnys geresnius vertinimus. Todėl asmeninė vertė neturėtų būti kuriama tik lyginant save su kitais.
„Koks esu šiandien, kas noriu būti rytoj, kokias kompetencijas noriu ugdyti, kokius matau sektinus pavyzdžius – tokia konkurencija iš tiesų skatina asmeninį tobulėjimą“, – tęsia V. Kriščiūnaitė.
Jai antrina ir G. Markus, pabrėždama, jog darbo aplinkoje svarbiausia – asmenybė ir pagarba asmeniniams poreikiams: „Mums svarbu, kad darbuotojai būtų sąmoningi ir prisiimtų atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą, reikštų norą keisti pareigas. Mūsų įmonėje darbuotojai patys nusprendžia, kada ir kokioje darbo paieškoje nori dalyvauti, atsižvelgdami į savo ambicijas ir galimybes.“
Konkuruoti ar bendradarbiauti – svarbus pasirinkimas, su kuriuo žmonės susiduria kiekvieną dieną. Konkurencija gali būti reikalinga siekiant motyvuoti pažangą visose visuomenės srityse, tačiau bendradarbiavimas būtinas darniam augimui ir įmonės vystymuisi.
Kai kuriems darbuotojams asmeninis tobulėjimas yra susijęs su išsikeltais ambicingais tikslais, o šie skatina konkurenciją darbo aplinkoje. V. Kriščiūnaitės nuomone, jei darbuotojas nusprendžia, kad savo asmeninių tikslų darbe geriau pasieks konkuruodamas su kitais, pavyzdžiui, siekiant karjeros, jis turėtų aiškiai įsivardyti, kaip to sieks – kokie bus veiksmai, pastangos, koks bus jo indėlis į organizacijos darbą, kad galiausiai būtų pasiekta norima pozicija ar atlygis.
„Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovė pabrėžia, kad tokiais atvejais kiekvienas kaunasi už save, siekia individualių rezultatų ir tokio darbo komandiniu jau niekaip nepavadinsi.
Nors mokslininkai vis dar sprendžia, koks darbo principas įmonėms neša didesnę naudą, „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovės teigimu, ilguoju periodu komandinis darbas pranašesnis pasiekiamais rezultatais: „Komandoje darbuotojų savijauta yra geresnė, jie jaučia savo pačių indėlio svarbą. Tai dar labiau skatina toliau siekti pozityvių rezultatų, taigi ilgalaikėje perspektyvoje toks darbo pobūdis yra stabilesnis“.
Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – „KTU WANTed karjeros dienos 2022“ – jau spalio 26 dieną. Šiemet renginys ir vėl vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/
