Nors apie miegą kalbame retai, turime prisiminti, kad kokybiškas poilsis yra būtinas pilnaverčiam žmogaus funkcionavimui.
Miego trūkumas neigiamai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichikos sveikatą. Sunku išvardinti visas miego trūkumo pasekmes, dažniausios jų – nuovargio jausmas, padidėjęs dirglumas, nerimas, emocinis nestabilumas, suprastėjęs dėmesys, atmintis, nusilpęs imunitetas, galvos skausmas ir t.t.
Šįkart nusprendžiau aptarti klaidas, dėl kurių tampa sunkiau užmigti ir/ar gerai išsimiegoti.
Einama miegoti ir/ar keliamasi skirtingu laiku. Eiti miegoti ir keltis rekomenduojama tuo pačiu laiku (+/- 30 min.).
Miegama per trumpai. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti bent 7 val.
Neišsimiegojus naktį, einama pogulio dienos metu. Jei snaudžiame dieną, sumažėja miego poreikis nakties metu, o tai gali sutrikdyti miego režimą. Dėl to net ir labai norint miego dieną, pogulių rekomenduojama vengti.
Nepavykstant užmigti gulima lovoje ilgiau nei 10 min. Jei nepavyksta užmigti ilgiau nei 5-10 min., reikėtų atsikelti ir pasėdėti ant kėdės tamsoje, kol pajusite, jog norite miego. Svarbu, jog sėdėdami nepradėtumėte naršyti internete ar žvilgčioti į laikrodį.
Lovoje mokomasi, žiūrimi filmai, dirbama kompiuteriu ir pan. Jei lovoje užsiimama veikla, nesusijusia su miegu, ji pradeda asocijuotis su būdravimo būsena. Taip pat svarbu paminėti, jog ekranų šviesa neigiamai veikia cirkadinį ritmą. Dėl šių priežasčių gali tapti sunkiau užmigti.
Kofeino turinčių produktų vartojimas prieš miegą. Rekomenduojama bent 5 val. prieš miegą nevartoti kofeino turinčių produktų.
Alkoholio vartojimas prieš miegą. Egzistuoja mitas, jog alkoholis pagerina miegą. Nors išgėrus alkoholio gali būti lengviau užmigti, iš tiesų alkoholis sutrikdo miego ritmą, išbalansuoja miego fazes, jų trukmę.
Tinkamiems miego įpročiams kartais skiriame per mažai dėmesio. Svarbu nepamiršti, jog kokybiškas miegas yra svarbus geros sveikatos palaikymui. Jei beskaitant kilo mintis, jog reikėtų keisti miego įpročius, kodėl gi nepradėjus to daryti šiandien?
Tekstą paruošė KTU psichologė Marija Aušraitė.
