Nedideliame miestelyje JAV užaugęs Kieranas Spenceris pasirinko studijas Lietuvoje dėl gilios savo šeimos istorijos. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir saugumo magistrantūros studijų programoje besimokantis studentas pasakoja, kad jo proseneliai buvo lietuviai. „Mano šeimos ryšys su Lietuva nutrūko jau seniai, tačiau aš nusprendžiau, kad noriu pažinti kitą savo tapatybės pusę“, – sako studentas.
„Kai pirmą kartą skridau į Lietuvą, daug galvojau apie tai, kada paskutinį kartą mano šeimos narys buvo Lietuvoje ir prisiminiau, kad tas žmogus buvo prosenelis, kuris, tikriausiai, išvyko dar arklio traukiamu vežimu“, – pasakoja Kieranas.
Vaikinas prisimena, kad tuo metu bandė įsivaizduoti, kaip prosenelis palieka Lietuvą ir, kaip jis jaučiasi nežinodamas, kas jo laukia išvykus. Kieranas sako, kad nenori prarasti savo amerikietiškos tapatybės, tačiau planuoja ir toliau dažnai lankytis Kaune ir palaikyti ryšį su Lietuvą.
„Kai pirmą kartą išlipau iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, jaučiausi tiesiog nuostabiai“, – prisimena jis.
Iš Jonavos ir Vilniaus – į Niujorką
Vaikinas pasakoja, kad su šeimos istorija susijusių faktų ir dokumentų išliko labai nedaug. Prosenelė kilusi iš Jonavos rajono, o prosenelis gyveno ir dirbo netoli Vilniaus. Abu proseneliai XX a. pradžioje paliko Lietuvą ir išvyko į Niujorką. Ten susipažino, pamilo vienas kitą ir susituokė. K. Spenceris pasakoja, kad nuo to laiko niekas iš jo šeimos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą iki praeitų metų sausio mėnesio.
Prieš vykdamas į Lietuvą, Kieranas susimąstė, kad Lietuva nebėra tokia, kokia buvo prosenelių gyvenimo laikotarpiu. „Kol mano šeima buvo JAV, Lietuva išgyveno pirmąją sovietų, nacių, antrąją sovietų okupacijas, SSRS iširimą, atgavo nepriklausomybę, įstojo į ES ir tapo modernia valstybe“, – vardija vaikinas. Kierano šeima taip pat gyvena visai kitaip. Jo proseneliams, kad išgyventų svetur, teko dirbti fabrikuose, o vaikino mama dabar sėkminga gydytoja.
Kierano mama vis dar prisimena kelis lietuviškus žodžius, kuriuos vartojo jos seneliai ir išsaugojo jų vestuvinę nuotrauką.
Taip pat vaikino šeima turi sovietiniais ženklais pažymėtų laiškų, kuriuos prosenelė gavo iš Lietuvos ir seną lietuvišką Bibliją, kurią ji visur nešiojosi su savimi. „Nors ir žinome keletą įdomių faktų, ir turime išlikusių daiktų, didelė dalis istorijos prarasta“, – pasakoja vaikinas.
Lietuvoje nėra politinio pasidalijimo
Visgi, lietuviškos šaknys nėra vienintelė priežastis, kodėl vaikinas pasirinko Lietuvą ir Kauno technologijos universitetą (KTU).
Kieranas liko nustebęs, bet tuo pačiu labai džiaugėsi, kad po ilgų paieškų, KTU buvo vienintelis Europos universitetas, leidžiantis teikti paraišką pavasario semestrui gruodį.
Viešosios politikos ir saugumo studijų programa vaikiną labiausiai sužavėjo tuo, kad puikiai papildo jo ankstesnes studijas: „Stambulo Bilgi universitete įgyjau Tarptautinių santykių bakalauro laipsnį“.
Vaikinas atskleidžia, kad Stambulo vyriausybė nuolat darė spaudimą universitetui keisti mokymo programą ir keletas dėstytojų netgi buvo atleisti dėl politinių priežasčių. Visgi, Kieranui kaip užsieniečiui, studijuoti tarptautinius santykius viename iš paskutinių liberalių universitetų Turkijoje, buvo neįkainojama patirtis.
Taip pat vaikinas Stambule susirado gerų draugų, kurie kilę iš skirtingų pasaulio vietų. „Stambule gyvena apie 15 milijonų žmonių, todėl šis miestas man atrodė nuolat besikeičiantis“, – pasakoja K.Spenceris.
Dėl pandemijos vaikinas Lietuvoje praleido labai nedaug laiko, bet pasakoja, kad Kaunas daug ramesnis miestas nei Stambulas. Taip pat jis džiaugiasi, kad tarp KTU studentų nėra didelio politinio pasidalijimo: „Neįsivaizduoju, kad čia kas nors galėtų įrašyti dėstytojo paskaitą, siekiant pašalinti jį iš darbo dėl kritikos vyriausybei, kaip nutiko universitete Turkijoje“.
Studentas sako, kad vienintelis sunkumas, su kuriuo susiduria Kaune yra tai, kad čia studentai bendrauja santūriau nei kitose šalyse: „Man liūdna, kad iki šiol dar neturėjau galimybės labiau pažinti savo grupės draugų Lietuvoje“.
Kieranas taip pat pasidalijo įspūdžiais po pirmojo apsilankymo universitete. Jis su šypsena prisimena malonų, jaukų ir šiltą priėmimą įžengus pro KTU Tarptautinių studijų kabineto duris. „Visi buvo labai malonūs, geranoriški ir draugiški“, – pasakoja vaikinas. Jis taip pat džiaugiasi, kad KTU karjeros konsultavimo darbuotojai padėjo iš karto kreiptis dėl praktikos.
„Ačiū“ – kaip čiaudulys
Kieranas pripažįsta, kad amerikiečiai yra gana formalūs ir labai sunku suprasti, ką jie galvoja: „Sudėtinga kai kuriuos amerikiečius priversti atsikratyti socialinio fasado ir dar sudėtingiau priversti juos pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja“.
Palyginimui vaikinas pasakoja, kad turkai paprastai yra labai socialūs žmonės ir bendrauja su kitais lyg jie būtų artimiausi draugai, net jei jų nepažįsta. Jei jie supyksta, tai nedvejodami tai išreiškia. Taip pat turkai visada nori padėti tiek pažįstamiems, tiek nepažįstamiems žmonėms.
O daugelis lietuvių, pasak Kierano, intravertai: „Jeigu jie nepažįsta žmogaus, dažnai jo vengia“. Visgi, vaikinas pabrėžia, kad susipažinus artimiau, lietuviai pasirodo labai malonūs, draugiški ir nuoširdūs žmonės.
Paklaustas, kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos, vaikinas atsako, kad moka prisistatyti, paklausti kasdienių klausimų ir turimų žinių užtenka norint išsiversti restorane.
„Mano mėgstamiausias žodis yra „ačiū“, nes jis skamba taip, kaip jūs čiaudite“, – šmaikštauja Kieranas. Vis dėlto, jis labai nori išmokti lietuvių kalbą, jog galėtų sklandžiai kalbėtis su kitais ir teigti, kad jis yra ir lietuvis.
Ateitį sieja su tarptautine karjera
Pasak KTU SHMMF programos vadovės Eglės Vaidelytės, Kierano pasirinkta programa yra skirta tiems, kurie nori įgyti komptencijų suprasti, numatyti ir suvaldyti viešosios politikos problemas ir įvairių sričių krizių jai keliamus iššūkius.
„Čia studijuoja studentai iš viso pasaulio – Indijos, Ispanijos, JAV, tačiau juos vienija bendras siekis – baigus studijas geriau suprasti viešosios politikos principus ir prisidėti prie pasaulio saugumo užtikrinimo įvairiose srityse. Mūsų absolventai mato savo karjerą nacionalinėse ir tarptautinėse viešojo sektoriaus ir nevyriausybinėse organizacijose“, – sako ji.
Pats K. Spenceris dar nėra galutinai nusprendęs, kur norėtų dirbti ateityje. „Kol kas žinau tik tiek, kad noriu dirbti daugiašalės diplomatijos srityje, pavyzdžiui, Europos Sąjungos arba Jungtinių Tautų institucijose“, – atvirauja vaikinas.
Šiuo metu jis dirba Prahos politinių tyrimų grupėje, Politikos ir visuomenės institute. Kieranas pasakoja, kad atlieka politinių dokumentų analizes ir jam tai labai patinka: „Taip esu informuojamas apie įvairius politinius įvykius pasaulyje“.
Vaikinas yra užtikrintas, kad nori dirbti tarptautiniu mąstu ir daryti tai, kas turi teigiamą poveikį pasauliui. Jis džiaugiasi pasirinkęs studijas KTU ir nekantrauja sugrįžti į Lietuvą bei patirti kuo daugiau nuotykių. „Lietuvoje mane sutinka ir priima kaip lietuvių kilmės asmenį, tai man labai svarbu“, – sako jis.
Kalbino Emilija Endrikytė