Kelionės praturtina kiekvieną iš mūsų: praplečiame savo akiratį, patiriame naujų įspūdžių, susipažįstame su kitomis kultūromis. Tyrimai rodo, kad visa tai ne tik pagerina psichologinę būseną, bet ir ugdo asmenybę. Šiandien daugelis užsienyje gali semtis ir profesinės patirties. Štai KTU doktorantė Gabrielė Šarapajevaitė studijų metu aplankė ne vieną šalį. Ji neslepia – svetur įgyta patirtis buvo didelis stimulas vystyti karjerą mokslo srityje.
Dar bakalauro studijų metu iš Panevėžio kilusi Gabrielė aplankė Portugaliją, Lenkiją, JAV. Šiuo metu ji studijuoja dvigubą diplomą suteikiančiose cheminės inžinerijos doktorantūros studijose. Šios studijos Kauno technologijos universitete (KTU) vykdomos su vienu seniausių pasaulyje – Bolonijos universitetu Italijoje, kuriame lankytis ir kaupti žinias jaunajai mokslininkei tenka nemažą studijų laiko dalį.
„Toks išėjimas iš komforto zonos moko pačiai spręsti komplikuotas situacijas ir įveikti baimes. Į daugelį situacijų, kurios anksčiau atrodė sudėtingos, dabar žiūriu kitomis akimis“, – sako G. Šarapajevaitė.
Gabrielė į pirmąją „Erasmus+“ praktiką Portugalijoje išvyko jau po pirmojo bakalauro kurso KTU cheminės technologijos ir inžinerijos studijų programoje. Jos teigimu, į šalies sostinę Lisaboną išvykti paskatino visiškas atsitiktinumas – balandžio mėnesį pamačiusi tarptautinių akademinių mainų „Erasmus+“ programos reklamą, birželį ji jau buvo Portugalijoje.
„Pavyko greitai atrasti praktikos vietą INESC-MN nanotechnologijų ir makrosistemų mokslo institute ir susitvarkyti dokumentus. Kadangi turėjau nedaug darbo laboratorijoje patirties ir neįsivaizdavau, kaip vyksta mokslinis darbas, labai pasisekė, kad teko prisijungti prie mokslinės grupės, kuri manimi rūpinosi ir daug ko išmokė“, – tikina KTU doktorantė.
Būtent ten mergina suprato, kad vasaros praktikos – puiki galimybė ne tik ugdyti profesinius gebėjimus, bet ir keliauti, susipažinti su tos šalies kultūra.
„Įvairios praktikoje gautos patirtys prisideda prie platesnio požiūrio formavimo, augina asmenybę, skatina pažinti pasaulį. Grįžusi supratau, jog universitetas suteikia daug tokių galimybių, tad būtų gaila jų neišnaudoti“, – apie tai, kas paskatino taip aktyviai kiekvienais metais vykti į vasaros praktikas, pasakoja G. Šarapajevaitė.
Po antrojo bakalauro kurso studentė atliko „Erasmus+“ praktiką Krokuvoje, Stanislavo Stašico kalnakasybos ir metalurgijos akademijoje, kur turėjo galimybę pažinti dar vieną šalį ir pasisemti patirties. Galiausiai, po trečiųjų studijų metų mergina išvyko į JAV Lehigh universitetą.
„Tuo metu jau dalyvavau mokslinės grupės veikloje KTU, taigi žinojau, koks yra mokslinių tyrimų kelias. JAV patyriau daug įsimintinų momentų“, – tikina Gabrielė.
Studentė dirbo JAV gyvenančio lietuvio profesoriaus mokslo grupėje, turėjo galimybę dalyvauti didžiausioje JAV chemijos mokslo konferencijoje.
„Daug keliavau ir susipažinau su svetingais žmonėmis. Amerikietiška kultūra visai kitokia nei europietiška – tai labai jautėsi“, – sako G. Šarapajevaitė.
Apibendrindama visas vasaros praktikas, KTU studentė tikina, jog aplankytose šalyse labiausiai patiko žmonės, su kuriais ji dirbo ir bendravo: „Būtent sutikti žmonės visas praktikas padarė ne tik sausu profesinių gebėjimų ugdymu, tačiau įtraukė į tos šalies kultūrą, bendras veiklas, dėl to nesijausdavau toli nuo namų“.
Anot KTU doktorantės, ne paslaptis, kad važiuojant į praktiką kitoje šalyje, atsiranda ir norimų padaryti dalykų sąrašas.
„Kadangi šalys, į kurias vykau, išties labai skirtingos, vienose – labiau ribojami finansai, kitose – mažiau, todėl visada stengiausi iš kelionių gauti maksimumą. Pavyzdžiui, būdama Krokuvoje, aplankiau ne tik Lenkiją, bet ir kaimynines šalis. JAV man labai pasisekė, nes šeima, kuri mane priėmė, labai manimi rūpinosi ir parodė šalį – manau, tik jų dėka pamačiau tiek daug. Lisabona sužavėjo savo gyvenimo stiliumi, gamta, architektūra ir pozityviu požiūriu“, – teigia Gabrielė.
Panevėžietė itin vertina ne tik galimybę pakeliauti po skirtingas šalis, kuriose atliko praktikas, bet ir pamatyti kitas akademines institucijas, jų veiklos organizavimą.
„Tai labai prisidėjo prie laiko ir prioritetų planavimo įgūdžių ugdymo. Kartais būdavo situacijų ar dienų pilnų nerimo, tačiau išėjimas iš komforto zonos leido sustiprinti savo asmeninius gebėjimus, labiau pasitikėti savimi, savo priimamais sprendimais sudėtingose situacijose“, – sako G. Šarapajevaitė.
Ji įsitikinusi – būtent išėjimas iš komforto zonos ir kalbėjimas negimtąja kalba buvo didžiausiais iššūkis, kuris tapo atspirties tašku keliauti toliau.
Gabrielė prisimena, kad dar mokykloje jai pasisekė, nes fizikos ir chemijos mokė puikios mokytojos. Jos ne tik neišgąsdino šiais mokslais, tačiau atvirkščiai – sudomino ir paskatino gilinti žinias.
„Vėliau pradėjau dalyvauti įvairiuose mokslo renginiuose. Kai atėjo laikas rinktis studijas, atsidūriau kryžkelėje, nes tiek fizika, tiek chemija sekėsi vienodai gerai. Tuomet sužinojau apie chemijos inžineriją, kuri apjungia abi man patinkančias mokslo sritis. Taigi neliko dvejonių, ką noriu studijuoti“, – pasakoja G. Šarapajevaitė.
Pirmiausia ji norėjo studijuoti Lietuvoje, todėl ieškojo aukštosios mokyklos, kuri siūlytų chemijos inžinerijos ar panašią programą. Ir svarbiausia – pateisintų jos keliamus lūkesčius.
„KTU buvo prioritetinis mano pasirinkimas. Pirmiausiai baigiau cheminės technologijos ir inžinerijos bakalauro studijas, vėliau – chemijos inžinerijos magistrantūrą“, – teigia Gabrielė.
Šiuo metu mergina studijuoja chemijos inžinerijos doktorantūroje pagal dvigubo diplomo programą su Bolonijos universitetu, tad nemažą studijų dalį praleidžia Italijoje. Paskutinį kartą Italijoje praėjusias metais ji praleido pusę metų. Vasarį su „Erasmus+“ programa ji vėl išvyko į Boloniją. Čia ji gyvens iki rugpjūčio.
„Labai vertinu tokią galimybę, nes gaunamos žinios – neįkainojamos. Žinoma, tenka susidurti su kasdieniais iššūkiais, pavyzdžiui kalba, nesklandumais ieškantis gyvenamosios vietos, tačiau visa tai atperka gaunama patirtis, sutikti žmonės, proga plėtoti savo mokslinį darbą, kultūriniai pokyčiai ir galimybės semtis žinių iš savo srities ekspertų“, – tikina KTU doktorantė.
Paklausta, ar savo ateitį sieja su mokslu, G. Šarapajevaitė tikina, kad pasirinkus mokslininko kelią, ko gero, dažnai ir lieki juo žingsniuoti toliau: „Aš matau perspektyvas savo tyrimų lauke tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Noriu orientuotis į tvarias technologijas ir naujo proveržio paieškas. Tikiu, jog galima labai daug nuveikti, jei dirbama tikslingai ir su tinkamais žmonėmis“.
