Pereiti prie turinio

Kanapių likučiai virsta inovacija: kuriamas kanabinoidais praturtintas prebiotikas

Svarbiausios | 2025-10-17

KTU mokslininkai kartu su įmone „Biosyyd“ kuria išskirtinį produktą – kanabinoidais praturtintą prebiotiką iš pluoštinių kanapių šalutinių produktų. Inovacija ne tik padėtų palaikyti žarnyno mikrobiotą ir sveikatą, bet ir prisidėtų prie tvarumo mažinant atliekų kiekį.

Nors Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas ir perdirbimas yra griežtai prižiūrimas, atsiranda vis daugiau galimybių platesniam jų panaudojimui. Perdirbant kanapes lieka dideli kiekiai šalutinių produktų – sėklų išspaudos, pluoštas, žiedynai ir lapai. Dažniausiai jie naudojami ribotai, pavyzdžiui, kaip pašarai ar kraikas, nors juose gausu vertingų junginių.

„Norisi kuo efektyviau išnaudoti užaugintas žaliavas, padidinant jų pridėtinę vertę bei prisidėti prie tvarumo“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorė dr. Aušra Šipailienė.

Būtent ši mintis paskatino KTU mokslininkus kartu su įmone „Biosyyd“ imtis ambicingo projekto – iš kanapių šalutinių produktų sukurti kanabinoidais praturtintą prebiotiką, kuris galėtų tapti alternatyva tradiciškai naudojamiems junginiams, tokiems kaip inulinas ar fruktooligosacharidai.

Prebiotikų reikšmė

Prebiotikai dažniausiai apibūdinami kaip maistinės medžiagos, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina, tačiau jos tampa maistu naudingoms žarnyno bakterijoms. Tai – vienas iš būdų palaikyti sveiką mikrobiotą, kuri svarbi ne tik virškinimui, bet ir bendrai organizmo pusiausvyrai.

„Prebiotikai apibrėžiami kaip substratas, kurį selektyviai naudoja mikroorganizmai, teikiantys naudą sveikatai. Jie gali veikti ne tik žarnyno, bet ir kitų organizmo vietų mikrobiotą“, – aiškina prof. dr. A. Šipailienė.

Kanabidiolis (CBD) yra vienas pagrindinių kanabinoidų, kuris, skirtingai nuo THC, nesukelia psichoaktyvaus poveikio. Jis veikia per endokanabinoidų sistemą, atsakingą už nuotaiką, apetitą, skausmo pojūtį ir uždegiminius procesus.

KTU profesorė dr. Aušra Šipailienė
KTU profesorė dr. Aušra Šipailienė

Mokslininkai pastebi, kad ši sistema glaudžiai susijusi su žarnyno mikrobiota – ji gali daryti įtaką mikrobiotos pusiausvyrai, o mikrobiota gali veikti pačią endokanabinoidų sistemą. Todėl tikimasi, kad CBD praturtintas prebiotikas galėtų padėti palaikyti rūšinę mikrobiotos įvairovę, stipresnį žarnyno barjerą ir geresnę savijautą.

„CBD poveikis neapsiriboja vien nervų sistema – jis gali turėti įtakos ir žarnyno ekosistemai“, – pabrėžia prof. dr. A. Šipailienė.

Pažangūs tyrimai ir tvarumas

Projekto metu mokslininkai taiko pažangius metodus, leidžiančius atkurti žmogaus virškinimo sistemos sąlygas laboratorijoje ir stebėti mikrobiotos pokyčius. Tai suteikia galimybę įvertinti naujų produktų poveikį dar prieš atliekant tyrimus su žmonėmis.

Kanapių likučių panaudojimas ne tik padeda kurti funkcinius produktus, bet ir prisideda prie tvarumo – mažina atliekų kiekį, skatina atsakingą išteklių naudojimą ir atitinka Lietuvos bei Europos tvarumo politikos tikslus.

Šiuo metu Lietuvoje maisto produktai ar papildai su CBD nėra leidžiami. Europos Sąjungos mastu jie priskiriami „naujajam maistui“ ir gali patekti į rinką tik atlikus autorizaciją. Procesas sudėtingas ir užtrunka, tačiau tarptautiniu mastu vyksta pokyčiai – JAV ir Europa jau rengia kokybės standartus kanapių produktams.

„Tai teikia vilties, kad CBD naudojimo tvarka medicininiais tikslais pasikeis ir jis bus leidžiamas ne tik Australijoje ar Japonijoje, bet ir Europoje. Atliekami tyrimai kuria pagrindą naujiems funkciniams maisto produktams ir papildams“, – sako prof. dr. A. Šipailienė.

Darbas laboratorijoje
Darbas laboratorijoje

Projekte jungiasi verslo ir mokslo patirtis. Įmonė „Biosyyd“, turinti ilgametę patirtį kanabinoidų gamyboje ir modernias laboratorijas, atsakinga už technologijų diegimą bei gamybos organizavimą.

KTU mokslininkai vertina produkto poveikį, kuria inovatyvias maisto struktūras bei ieško būdų, kaip šalutinius augalų likučius paversti naudingais ingredientais.

„Dirbti prie tokio projekto – tai didelė atsakomybė, bet kartu ir įdomus suvokimas, kad moksliniai tyrimai gali būti labai praktiški ir tiesiogiai pritaikomi kasdieniame gyvenime. Esame dėkingi įmonei „Biosyyd“ už galimybę dalyvauti šiame projekte ir džiaugiamės, kad jis buvo atrinktas iš daugybės kitų paraiškų“, – sako prof. dr. A. Šipailienė.

Projekto nr.: 02-020-K-0026. Projektas finansuojamas 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“ poveiklę „Investuoti į naujų APV produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai“ (vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“.