Socialinių tinklų platformoms palengva keičiant tradicinius darbo paieškos portalus, profesinių kontaktų tinklas „LinkedIn“ nestokoja populiarumo – šių metų duomenimis juo naudojasi kone 600 tūkst. Lietuvos gyventojų. Darbdavių teigimu, paskyrą „LinkedIn“ privalo turėti kiekvienas, tačiau kaip išsiskirti iš daugiau nei pusės milijono šalies darbuotojų?
Tik studijas pabaigęs ir savo karjeros kelionę pradedantis ar po netrumpos pertraukos į darbo rinką grįžtantis specialistas visais įmanomais būdais siekia padidinti savo galimybes rasti tinkamą darbą. Dvidešimt pirmajame amžiuje atsidurti potencialaus darbdavio akiratyje yra kaip niekad lengva – dažnas atrankų specialistas būsimų komandos narių ieško pasitelkdamas socialinius tinklus.
„LinkedIn“ stiprybė yra tai, jog šis tinklas turi dvi viena kitą papildančias paskirtis – tai yra pagrindinis ir labai populiarus kanalas aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškai ir, tuo pačiu, šis kanalas pasitarnauja informacijos sklaidai. Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog nors ir bandome atsirandančias alternatyvias platformas, „Linkedin“ neužleidžia savo pozicijų ir išlieka funkcionaliu kanalu profesinei kontaktų plėtrai, darbo ir kandidatų paieškai bei įmonės žinomumui didinti“, – teigia Simona Kerpiškienė, programinės įrangos kūrimo ir konsultavimo paslaugas teikiančios tarptautinės įmonės „Coherent Solutions“ personalo vadovė.
Daugiau nei 850 milijonų vartotojų pasaulio mastu turintis profesinių kontaktų tinklas „LinkedIn“ prilyginamas virtualiam gyvenimo aprašymui: vartotojas gali užpildyti skiltį „apie“ trumpai papasakodamas apie save, tam skirtuose laukeliuose pridėti išsilavinimą, darbinę patirtį, nurodyti turimus įgūdžius ir kompetencijas, gautus sertifikatus ar sulaukti rekomendacijos iš darbdavio.
„Kiekvienam pradedančiajam specialistui rekomenduoju susikurti išsamią paskyrą ir nuolatos ją atnaujinti, taip pat plėsti profesinių kontaktų tinklą ir bendrauti su atrankų specialistais. Kuo išsamesnis būsimo darbuotojo „LinkedIn“ profilis, tuo daugiau galimybių, kad atrankos specialistas pasiūlys būtent tai, ko jis ieško. Net jei šiuo metu siūloma pozicija nėra aktuali, atrankų specialistai kaupia kontaktų tinklą ir bet kada vėliau gali sugrįžti pasiūlydami kitą poziciją“, – sako įmonės atstovė.
KTU karjeros planavimo konsultantė Eglė Račkauskienė rekomenduoja paskyrą susikurti tik įstojus į universitetą: „Tokiu būdu mokyklą baigęs pirmakursis turi galimybę išsaugoti ryšius su savo klasės draugais, užmegzti naujus su kurso kolegomis ir konferencijose ar projektuose sutiktais žmonėmis – kaupti socialinį kapitalą. Plėsti savo profesinį ratą svarbu, mat mes nė vienas nežinome, kur ir kuo būsime po 5 metų – gal ieškosime kolegos į savo komandą, o gal dairysimės naujų karjeros galimybių“.
Nors automobilių elektronikos komponentų gamintoja „HELLA Lithuania“ dažniausiai „LinkedIn“ platformą naudoja informacijos sklaidai apie atviras darbo pozicijas bei įmonės įvaizdžio formavimo tikslais, atrankas įmonėje organizuojantys darbuotojai nevengia peržiūrėti ir potencialių kandidatų paskyras. Pasak žmogiškųjų išteklių specialistės Evelinos Dabašinskienės, viena iš pavyzdinės paskyros charakteristikų – vartotojo nuotrauka.
„Profilio nuotrauka tikrai yra reikalinga ir tai yra privalumas pristatant save. Žinoma, nuotrauka turi būti oficiali, ne laisvalaikio, nes pati „LinkedIn“ platformos idėja ir yra orientuota į oficialų savęs pristatymą darbo rinkoje“, – akcentuoja įmonės atstovė.
E. Dabašinskienės teigimu, svarbiausia nurodyti studijų ar kitą išsilavinimo informaciją, turimą darbinę patirtį bei jų aprašymuose trumpai papasakoti apie išklausytus kursus ar atliktas darbo funkcijas. Skiltis „apie save“ turi atkreipti darbdavių dėmesį, tad „HELLA Lithuania“ atstovė rekomenduoja į šią užduotį žvelgti kūrybiškai: „Nurodyta informacija turėtų būti išskirtinė, įdomiai pateikta, o ne parašyta naudojant plačiai paplitusias frazes ar raktinius žodžius“.
KTU karjeros specialistė šiai minčiai pritaria ir raktinius žodžius prilygina ugnies liepsnai – jei naudoji saikingai, ji šildo, jei jos per daug – sudegina.
„Jei profilio aprašymas sklidinas „Google išminties“ ir kas antras žodis raktinis – tekstas atrodys šabloninis ir nieko neišsiskiriantis, o perskaičius keletą sakinių, tęsti nebesinorės. Todėl labai rekomenduoju rašyti kuo originaliau ir konkrečiau. Skirkite laiko vidinės motyvacijos paieškoms: kodėl esate šioje srityje, kas jus „veža“? Kuo „LinkedIn“ bendruomenė jums galėtų padėti siekiant karjeros tikslų? Kokie jie? Koks jūsų svajonių darbas? Kokių žingsnių imsitės, kad jų pasiektumėte?“, – sako E. Račkauskienė.
Taigi nurodyti, jog nestokojate komunikabilumo, atsakomybės ir pareigingumo – neužteks.
Pašnekovė pastebi, kad studentams dažnai kyla sunkumų pristatant įgytas patirtis, rezultatus ir pasiekimus – juos nuvertina. Sezoniniai darbai, asmeniniai projektai padeda sukaupti patirtį, kuri gali būti naudinga profesiniame kelyje.
„Jei programuojate, rašote tinklaraštį, konstruojate – tai patirtis, kuriai, neabejoju, skiriate daug valandų. Įvertinkite, kokius projektus įgyvendinote ir kokių rezultatų pasiekėte. Taip pat siūlau nepamiršti savanorystės ir narystės organizacijose: laikas, skirtas šiai veiklai, yra neįkainojama investicija į jūsų ateitį, tobulinanti „minkštąsias“ kompetencijas. Tad skiltyje „patirtis“ aprašykite ne tik oficialias praktikos ar darbo patirtis“, – pažymi E. Račkauskienė.
Žinovė primena, jog dažnai pamirštama paskyros dalis – fono nuotrauka (angl. background photo): „Jokiu būdu nepalikite šio ploto tuščio – tai jūsų nemokamas reklaminis plotas skirtas reprezentuoti įmonę ar įstaigą, kuriai jūs priklausote, arba jums svarbiai žinutei iškomunikuoti“.
„Coherent Solutions“ personalo vadovė S. Kerpiškienė pabrėžia, jog darbdaviai žvelgia į bene visas paskyros skiltis, todėl „LinkedIn“ paskyros turinys turi atspindėti specialisto realias patirtis bei kompetencijas.
„Svarbios visos dalys, tačiau dar svarbiau yra atspindėti realią situaciją – išsami informacija apie išsilavinimą, profesinę patirtį, užsienio kalbų žinias, turimus įgūdžius bei trumpas savęs pristatymas, įvardinant savo domėjimosi sritis, atstoja gyvenimo aprašymą. Dažnai atrankų specialistams padeda ir atviri kontaktiniai duomenys, kad pavyktų patogiau ir greičiau pasiekti potencialų kandidatą“, – sako specialistė.
„Nupoliruotų“ nuotraukų bei tobulų pozų amžiuje, atskirti realybę nuo fikcijos sunku ir darbdaviams – neretai daug žadantis kandidatas, socialiniuose tinkluose save pristatantis „technologijų guru“, darbo pokalbio metu nepateisina lūkesčių. Taip nutinka tuomet, kai išvardinti gebėjimai ir kompetencijos neatitinka realių būsimo darbuotojo įgūdžių.
„Pirminiame atrankos etape, „LinkedIn“ nurodyti įgūdžiai padeda atsirinkti tinkamus kandidatus ir šiuos kriterijus atrankų specialistai dažnai naudoja kaip raktinius žodžius paieškoje. Vis tik svarbu nepamiršti, jog visa informacija turi atspindėti realią situaciją, nes šios žinios yra patikrinamos interviu metu ir vien turėti įrašą nepakanka. Tarkime, jei tik girdėjote žodį „Java“, bet daugiau neturite jokių praktinių ir teorinių žinių, tuomet nevertėtų jo pridėti prie savo turimų įgūdžių sąrašo „LinkedIn“ profilyje“, – pataria S. Kerpiškienė.
Nors subjektyvus būsimo darbuotojo įsivertinimas, kokius gebėjimus jis turi, gali būti patvirtinamas kitų tinklo vartotojų naudojantis funkcija „endorse“ (liet. pritarti), tarptautines kompanijas konsultuojančios ir įvairius informacinių technologijų sprendimus joms siūlančios įmonės atstovė pabrėžia, jog susitikimas su kandidatu yra nepakeičiamas vertinant jo potencialą.
„Kitų žmonių įvertinimas yra svarbus, bet ne pagrindinis dalykas, į ką kreipia dėmesį atrankų specialistai. Galėčiau sakyti, jog tai patraukia dėmesį pirmo pokalbio metu, nes vis dėlto norisi tikėti, kad tas, kuris skyrė vieną ar kitą įvertinimą, tikrai turi pagrindo taip manyti. Tačiau atrankos metu visos kompetencijos ir įgūdžiai yra vertinami dar sykį“, – sako „Coherent Solutions“ personalo vadovė.
„LinkedIn“ paskyroje galima atvaizduoti ir kolegų ar darbdavių rekomendacijas, kurios palengvina atrankų specialistų darbą – nebereikia patiems susisiekti su buvusia kandidato darboviete, mat atsiliepimas yra matomas socialiniame tinkle. Tačiau ar mandagu prašyti darbdavio teigiamai atsiliepti apie darbuotoją jo socialinių tinklų paskyroje?
„Jei darbuotojas yra teigiamai vertinamas darbe, sulaukia daug pozityvių atsiliepimų, tada galima prašyti rekomendacijų „LinkedIn“ platformoje, tačiau tikslingiausia tai būtų daryti ketinant palikti esamą kompaniją. Priešingu atveju, tai bus indikatorius darbdaviui, kad darbuotojas ketina ieškoti naujų galimybių. Vienas iš paprastesnių variantų gauti rekomendacijas šioje platformoje yra „Kudos“ funkcija. Kolegos ją dažnai naudoja norėdami įvertinti darbuotoją ir pažymėti tai šioje platformoje, kai darbuotojo rezultatai yra teigiami“, – teigia „HELLA Lithuania“ žmogiškųjų išteklių specialistė E. Dabašinskienė.
Darbo pareigybių, profesinių pasiekimų aprašymo funkcija „LinkedIn“ nėra vienintelė – kaip ir kitose socialinėse platformose vartotojai yra skatinami dalintis mintimis publikuojant tekstus ar nuotraukas, reaguoti į kitų naudotojų paskelbtą turinį skirtingas emocijas nusakančiais mygtukais.
Kaip ir kitos interneto bendruomenės, „LinkedIn“ turi savitą bendravimo kultūrą, kurios svarbu laikytis siekiant būti pastebėtais. „Coherent Solutions“ personalo vadovė įsitikinusi, profesinio kontaktų tinklo „tonas“ – ekspertiškas, tačiau nebijantis pajuokauti.
„Pastebime, kad pastaraisiais metais „LinkedIn“ platformoje esantis turinys keičiasi. Jei dar prieš keletą metų tai buvo išskirtinai dalykinio turinio platforma, pastaruoju metu vis daugiau matome ir laisvesnio, ne tokio formalaus, tačiau nuo verslui aktualių temų nenutolstančio turinio – atsiranda dalinimasis įmonių gyvenimu iš labai arti, lengvesnio turinio profesiniai tekstai, taip pat žmonės vis dažniau kelia asmeninę ir nebūtinai vien su darbu susijusią informaciją, kuri taip pat padeda formuoti norimą įvaizdį“, – sako S. Kerpiškienė.
Kituose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Instagram“ vartotojai yra linkę bendrauti neformaliai, dalintis savo kasdienybe, tačiau profesiniams ryšiams megzti skirtoje platformoje S. Kerpiškienė siūlo elgtis apgalvotai: „čia ne vieta per daug asmeniškiems dalykams“.
„Būsimas darbdavys dažnai peržiūri ne tik potencialaus kandidato profilį, bet ir turinį, kuriuo dalinasi ar kuriuo domisi jų būsimas darbuotojas, tad visą keliamą informaciją reikia vertinti atsakingai“, – teigia specialistė.
Nors bendravimas virtualioje erdvėje reikalauja atidumo bei atsakingumo, tą daryti yra svarbu. „HELLA Lithuania“ žmogiškųjų išteklių specialistės teigimu, ryšių mezgimas, diskutavimas aktualiomis temomis su savo srities specialistais – nuolat tobulėjančio profesionalo savybė.
„Bendravimas su savo srities specialistai visada teikia naudą tiek bendraujant gyvai, tiek ir virtualioje erdvėje. Tai – galimybė pasidalinti žiniomis, naujausiomis tendencijomis, o juk tai yra nuolat tobulėjančio ir aktyvaus specialisto bruožas“, – pabrėžia E. Dabašinskienės
Atrodo, „LinkedIn“ paskyroje talpinamas turinys mažai kuo skiriasi nuo daugumoje pasaulio šalių pripažįstamo curriculum vitae (CV) šablono, bet personalo valdymo ekspertai netiki, jog virtualūs sprendimai visiškai pakeis tradicinį CV artimiausiu metu.
„Jau dabar pastebima tendencija, kad vis daugiau darbuotojų naujų galimybių ieško būtent „LinkedIn“ platformoje, todėl darbdaviams būti čia taip pat yra labai svarbu. Visgi, ar tai pakeis nuo seno žinomus CV variantus – nemanau. „LinkedIn“ platformoje pateikiama informacija apie save atitinka daugelį to pačio CV šablono punktų, jos pateikimo forma yra kitokia“, – teigia įmonės atstovė.
Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – „KTU WANTed karjeros dienos 2022“ – jau spalio 26 dieną. Šiemet renginys ir vėl vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/
