Studijos Universitete nėra tik žinių įsisavinimas – tai kartu yra ir bendrųjų bei asmeninių kompetencijų ugdymas. Tam didelę įtaką daro studentų požiūris į studijas: ar jie siekia tik paviršutiniškų, ar aukščiausio lygio ilgalaikių rezultatų. Studentų akademinį sąžiningumą ar nesąžiningumą lemia jų moraliniai įsitikimai, studijų aplinka, kurioje toleruojamas ar netoleruojamas sukčiavimas bei egzistuojančios priemonės, skirtos akademiniam nesąžiningumui fiksuoti, stabdyti.
Norėdama įvertinti nesąžiningų veiklų paplitimą bei nustatyti akademinio nesąžiningumo pokytį Lietuvos aukštosiose mokyklose, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kiekvienais metais atlieka „Akademinio sąžiningumo indekso“ tyrimą. Šiemet gauti rezultatai rodo akademinio sąžiningumo indekso Lietuvos aukštosiose mokyklose augimą.
Nepaisant to, apie šią aktualią temą būtina kalbėti, o nuotolinių studijų įgyvendinimo procese ne tik analizuoti akademinio nesąžiningumo priežastis, bet ir priminti, kokios yra akademinio nesąžiningumo veiksmų pasekmės.
Akademinio etikos kodekso svarba ir puoselėjimas
Akademinį sąžiningumą Universitete reglamentuoja Akademinės etikos kodeksas, kurio laikytis yra vienas iš studento įsipareigojimų, nurodytų jo studijų sutartyje. Tik pradėjęs studijas, studentas pasirašo Akademinio sąžiningumo deklaraciją ir įsipareigoja laikytis akademinės drausmės bei savarankiškai ir sąžiningai atlikti užduotis: rengiant rašto darbus, dalyvaujant atsiskaitymuose, projektinėse veiklose, įgyvendinant tyrimus.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Akademinės etikos kolegijos pirmininkės doc. Vaidos Jonaitienės teigimu, etikos principo, kuris yra paremtas atvirumu, pagarba, dorumu ir atsakomybe, pažeidimas akademinėse veiklose yra laikomas akademiniu nesąžiningumu, o bet kokios akademinio nesąžiningumo apraiškos Universitete yra netoleruojamos.
„Kiekvienas studentas, būdamas atsakingas už savo studijų rezultatus, turi gerbti ir puoselėti Universiteto vertybes, laikytis moralės, etikos normų ir Akademinės etikos kodekso“, – akcentuoja V. Jonaitienė.
KTU Studijų departamento direktorė dr. Kristina Ukvalbergienė pabrėžia, kad aukštosios mokyklos, siekdamos skatinti akademinio sąžiningumo kultūrą, pirmiausia turi išgryninti aiškias akademinį sąžiningumą apibrėžiančias tvarkas ir procedūras, nurodančias, kaip bus reaguojama išaiškėjus akademinio nesąžiningumo atvejui.
„Nors tik egzistuojančios tvarkos ir procedūros institucijoje savaime problemos nesprendžia, tačiau tyrimai rodo, kad net tokie formalūs prevenciniai veiksmai, kaip akademinio sąžiningumo deklaracijos pasirašymas ar dėstytojo paskaitose išsakyti lūkesčiai dėl akademinio sąžiningumo, sumažina studentų nesąžiningos elgsenos atvejų skaičių“, – teigia K. Ukvalbergienė.
Studijų laikotarpiu formuojasi studentų moralinės vertybės, todėl nuolatinis informavimas apie akademinį sąžiningumą, supažindinimas su etika bei moralinėmis normomis ir Universiteto veiklos principais turi svarbią reikšmę.
„Siekiant mažinti akademinio nesąžiningumo atvejus būtinas mokymosi kultūros skatinimas, studentų pasitikėjimo savo jėgomis stiprinimas. Akademinio sąžiningumo užtikrinimui taip pat yra svarbūs užsiėmimuose naudojami studijų metodai ir studentų pasiekimų vertinimo strategija“, – tikina KTU Studijų departamento direktorė.
Anot jos, tinkamai sukonstravus modulį galima beveik visiškai išvengti akademinio nesąžiningumo. Todėl sudarant atsiskaitymo užduotis svarbu tikrinti aukštesnius gebėjimus, tokius kaip studentų gebėjimas analizuoti ar vertinti.
Kada pažeidžiamas akademinis sąžiningumas?
Už akademinio skaidrumo kultūrą Universitete atsakinga visa Universiteto bendruomenė. Tai reiškia, kad būtina nuosekli komunikacija akademinio sąžiningumo tema, bendruomenės nulinė tolerancija akademinio nesąžiningumo atvejams bei griežtas akademinio nesąžiningumo atvejų nagrinėjimo ir su tuo susijusių pasekmių vykdymas, sukčiavimo atvejų viešinimas. Apie pastebėtus atvejus turi pranešti bet kuris bendruomenės narys: dėstytojai, studentai ar atsiskaitymo stebėtojai.
KTU akademinio nesąžiningumo atvejams fiksuoti ir nagrinėti naudojami keli procesai. Nesąžiningumo ir neskaidrumo atvejai, kurie fiksuojami atsiskaitymų metu, nagrinėjami Akademinių nusižengimų nagrinėjimo komisijoje. Dėstytojams naudojantis sutapties patikros sistemomis ir nustačius semestro rašto darbų plagijavimo atvejus studentams skiriamos griežtos akademinės nuobaudos ir modulio akademinės skolos, be teisės pakartotinai atsiskaityti tą patį semestrą.
Pažeidimą nustačius antrąkart – studentas šalinamas iš Universiteto ir priėmimo komisijos sprendimu gali būti nebepriimamas studijuoti atgal. Nustačius baigiamojo darbo plagiato atvejus studentams neleidžiama darbo ginti viešai, gresia išbraukimas iš studentų sąrašų. Jei svarstomi atvejai jau po studijų baigimo, nustačius, kad baigiamasis projektas buvo parengtas nesąžiningai, inicijuojamas įgyto kvalifikacinio laipsnio panaikinimas.
„Siekiant, jog augtų akademinio skaidrumo kultūra aukštosiose mokyklose, būtina analizuoti priežastis, kodėl egzistuoja ar atsiranda akademinis nesąžiningumas. Studentai ryžtasi sukčiauti tuomet, kai institucijose į akademinį sąžiningumą žiūrima pro pirštus, nėra griežtos atsakomybės už sukčiavimą, neskatinamas studentų sąmoningumas būti atsakingiems už savo mokymąsi, studentams nesinori mokytis, jie jaučia spaudimą gauti labai gerus įvertinimus, nori gauti stipendiją“, – teigia KTU Studijų departamento direktorė K. Ukvalbergienė.
Studentų akademinio sąžiningumo pažeidimo atvejai gali būti ir netyčiniai – kai nesilaikoma etikos principų iš nežinojimo. Studentai turi asmeninę atsakomybę nuo pat studijų Universitete pradžios ne tik formaliai susipažinti, bet nuodugniai įsigilinti į akademinės etikos principus ir jais vadovautis, o Universiteto dėstytojai ir administracija apie pareigą vadovautis Akademinės etikos kodeksu studentams turėtų nuolat priminti.
Visos bendruomenės susitelkimas
KTU Studentų atstovybės (KTU SA) prezidentas Augustinas Laimonas Bytautas pritaria, kad būtina reguliariai informuoti studentus apie akademinio sąžiningumo principus ir priminti apie Universitete taikomas pasekmes pažeidus taisykles.
„Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Todėl, siekiant maksimaliai sumažinti netyčinių (dėl nežinojimo) akademinio nesąžiningumo atvejų skaičių, svarbu nuo pirmo kurso skatinti studentų bendruomenę domėtis šia tema, susitelkti ir būti vieningais ieškant sprendimo būdų“, – sako KTU SA prezidentas.
Doc. V. Jonaitienė taip pat pabrėžia, kad ugdant Universiteto akademinio skaidrumo kultūrą būtinas visos bendruomenės vieningumas, o dėstytojai ir studentai turi nelikti abejingi akademinio nesąžiningumo atvejams.
„Dėstytojai privalo reaguoti į studentų nesąžiningumo atvejus, tokius kaip plagijavimas, nusirašinėjimas, duomenų klastojimas, naudojimasis pašaline pagalba egzamino ar įskaitos metu“, – teigia V. Jonaitienė.
Idėjai, kad akademinio nesąžiningumo prevencijai dėmesį turi skirti visa bendruomenė, pritaria ir K. Ukvalbergienė.
„Labai daug gali padaryti ir patys dėstytojai. Pirmiausia dėstytojas savo paskaitose turi aiškiai išsakyti studentams, kokie jo lūkesčiai dėl akademinio sąžiningumo, pristatyti, kokios pasekmės laukia, jeigu šių reikalavimų nesilaikoma, ir po to laikytis savo nustatytų reikalavimų. Labai svarbu išsakyti ne tik pasekmes, kurios gresia studijų metu, tačiau kokios pasekmės gresia ateityje, kai buvęs studentas užims aukštas pareigas ir netikėtai išaiškės nesąžiningas studijų baigimo atvejis“, – sako K. Ukvalbergienė.
Universiteto bendruomenė apie pastebimus akademinio nesąžiningumo atvejus gali informuoti Universiteto administraciją KTU sistemoje „Pranešk“. Visi per sistemą gauti pranešimai nagrinėjami užtikrinant informaciją suteikusių asmenų konfidencialumą.
Akademinis nesąžiningumas ilgalaikėje perspektyvoje
Daugėja tyrimų, rodančių, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp to, kaip studentai įpranta elgtis Universitete, ir to, kaip vėliau jie elgiasi savo darbovietėse. Kitaip tariant, akademinio sąžiningumo ir skaidrumo kultūra Universitete lemia jaunų žmonių įpročius ir tolesnėje jų karjeroje.
„Universitete studijuojantys jauni žmonės formuojasi kaip asmenybės. Aukšta akademinio sąžiningumo ir skaidrumo kultūros aplinka suformuoja teigiamus įpročius ir ateityje“, – teigia K. Ukvalbergienė.
KTU SA prezidentas nesąžiningu būdu pasiektus rezultatus vadina „staigiu kilimu į žvaigždes“. Pasak jo, tai greitas būdas pasiekti norimą rezultatą, tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos prizmės akademinis nesąžiningumas neduoda naudos.
Kalbėdamas apie absolventų įsidarbinimą po studijų A. L. Bytautas svarsto apie akademinio nesąžiningumo pasekmes: „Tuomet bus svarbiausia kompetencija, patirtis ir giluminis suvokimas, o ne paviršutiniškas ir ciniškas „praėjimas“.
K. Ukvalbergienė prisimena Universitete buvusius įvykius, kai paaiškėjus akademinio nesąžiningumo atvejams buvo anuliuoti studentų įgyti kvalifikaciniai laipsniai.
„Tai labai skausminga procedūra visiems, ypač žinant, kad galbūt jaunas žmogus nepagalvojo apie pasekmes, nepriėmė to rimtai. Tačiau akademinis nesąžiningumas reputacijos ir moraline prasme senaties termino neturi, be to, ir visuomenėje vertinamas neigiamai“, – pastebi KTU Studijų departamento direktorė.
Pasak V. Jonaitienės, viena iš Universiteto vertybių yra pasitikėjimas. Todėl nepaisant to, ar tiesioginiu, ar nuotoliniu būdu vyksta studijų procesas, visa bendruomenė turi dirbti vieningai, vertinti pasitikėjimą vieni kitais, nes susigrąžinti prarastą pasitikėjimą labai sunku, o pasekmės pažeidus taisykles – rimtos.
