Visame pasaulyje kas 11 sekundžių prieš vieną ar kitą įmonę įvykdoma kibernetinė ataka, tad ši tema tampa vis svarbesne IT specialistų kasdienybės dalimi. KTU magistras pastebi, kad dirbtinio intelekto (DI) įrankių plėtra taip pat kelia nerimą, nes ateityje šis įrankis turės ne tik didelę įtaką diegiant apsaugos sistemas, bet ir atakos fronte, tad dabar – pats laikas pasirūpinti įmonių duomenų saugumu.
„Jau dabar matome, kad DI imituoja realius žmones – ateityje tai gali būti silpna vieta atakų fronte, o ypatingai tiems piliečiams, kurie neturi pakankamai saugumo žinių. Taip pat reikia nepamiršti kvantinių kompiuterių, kurių suteikiama skaičiavimo resursų galia lengvai „laužys“ šiandien saugiais laikomus slaptažodžius“, – saugumo problemas vardija Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Informacijos ir informacinių technologijų saugos magistrantūros absolventas Marius Taparauskas.
Šiuo metu M. Taparauskas dirba „Teltonikoje“ programavimo kalbos „C“ vyresniuoju programuotoju. KTU pabaigus Informatikos bakalauro studijas, vaikinas pastebėjo kibernetinio saugumo specialistų poreikį ir tai, kad kibernetinės atakos pasaulyje vis dažnėja, todėl nusprendė KTU studijuoti magistrantūros studijų programą „Informacijos ir informacinių technologijų sauga“ ir geriau pažinti šią sritį.
„Neturint saugumo žinių ir neatsakingai tikrinant gaunamus el. laiškus ar užklausas, galima lengvai prarasti asmeninius duomenis. Šių studijų metu įgytos žinios – naudingos visiems ir kiekvienos amžiaus grupės žmonės. Mūsų gyvenimas – apsuptas technologijų, skaitmenizuotas, todėl reikia mokėti šiame skaitmeniniame pasaulyje saugiai gyventi“, – sako M. Taparauskas.
Spartus technologijų tobulėjimas atneša ne tik daug naujų saugumo galimybių, bet ir naujų saugumo spragų ar kibernetinėms atakoms skirtų įrankių. Įmonei kibernetinė ataka – tai kritinė situacija, tampanti iššūkiu ir jos darbuotojams.
„Kol technologijų pažanga dar nepasiekė piko, kol tokie įrankiai kaip DI atakoms naudojami ne itin dažnai, turime laiko pasiruošti, kad įmonėms tai nesukeltų didesnių problemų. Darbuotojai turės greitai įgauti kompetencijų ir išmokti panaudoti visas žinias, reikalingas užtikrinti savo, artimųjų, kuriamų produktų ir darbo aplinkos kibernetinį saugumą. Tie, kurie prisitaikys greičiau – turės daugiau galimybių“, – akcentuoja KTU magistras.
Įmonių atstovai tikina, kad dabartinių informacinių technologijų įrenginių kibernetinis saugumas nėra tobulas, todėl labai svarbu, kad ne tik saugos specialistai, bet ir kiti IT sektoriuje dirbantys žmonės domėtųsi kibernetine sauga.
„Šiuo metu rinkoje sparčiai daugėja IT įrenginių, todėl kyla vis didesnė grėsmė kibernetiniam saugumui. Vis labiau reikia tiek programuotojų, galinčių užtikrinti saugumą jau sukurtame programiniame kode, tiek profesionalių saugos specialistų“, – sako „Teltonikos“ tinklo įrangos programuotojų skyriaus vadovas Gintautas Beržunskis.
Renkantis šią studijų programą, M. Taparauskas atkreipė dėmesį į tai, kad kibernetinis saugumas tampa vis svarbesne kasdienybės dalimi. Vaikinui dažnai kildavo klausimų, kaip jo duomenys keliauja tinkle, ar jie apsaugoti, ar ne. Be to, prieš įstodamas į magistrantūrą jis jau dvejus metus buvo dirbęs „Teltonikoje“ testavimo inžinieriumi-programuotoju.
„Pabaigus bakalauro studijas, perėjau į „C“ programuotojo poziciją dirbti su tinklo maršrutizatoriais. Tada man kilo motyvacija kelti savo kvalifikaciją ir padėti į prekybą išleisti patikimesnę bei saugesnę įrangą“, – teigia jis.
Pagrindinis vaikino tikslas buvo suprasti, kas yra sauga, kaip ji įgyvendinama ir nuo ko reikia saugotis. Šios studijos M. Taparauskui suteikė kritinį mąstymą kasdieniuose darbuose, kurio kartais trūksta IT specialistams, nesusidūrusiems su IT saugos klausimais ar problemomis.
„Šioje srityje būtina kantrybė ir loginis mąstymas. Praverčia pomėgis spręsti galvosūkius, jei kalbame apie įsilaužimus ir kaip nuo jų apsisaugoti, kaip atlikti jau pažeistų sistemų tyrimus. Svarbu gilintis, kaip veikia kompiuterinės technologijos, kaip atrasti jose silpnybes, nes šis darbas kartais gali trukti ištisas dienas“, – atkreipia dėmesį M. Taparauskas.
Šiuolaikiniai IT sprendimai reikalauja vis didesnio greičio apdorojant didelius duomenų kiekius.
Kadangi dažnai „C“ programavimo kalba naudojama įrenginiuose ar sistemose, kurios neturi daug resursų ir jų negali turėti daugiau, tenka vis ieškoti sprendimų, kaip optimizuoti programinį kodą, kad būtų pasiektas rezultatas. G. Beržunskis mano, kad tam pasitarnauja žinios, įgytos universitete.
„Magistrantūros studijos praplečia darbuotojų kompetencijas, todėl juos vertiname itin teigiamai, nes tai rodo darbuotojų siekį tobulėti ir gilinti savo žinias. Toks jų atsidavimas mokslui neretai reiškia aukštą motyvaciją ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų iššūkių“, – priduria G. Beržunskis.
Nors studijų laikotarpis buvo pakankamai intensyvus, M. Taparauskui pavyko išlaikyti balansą – jis visada matė prasmę darbe, kurį dirba, ir norėjo auginti savo kvalifikaciją, o studijos universitete suteikė naujas augimo galimybes tiek kaip specialistui, tiek kaip asmenybei.
„Man tai nebuvo iššūkis. Laikas prabėgo gana greitai, o šiandien skinu to atsakingo darbo ir studijų vaisius“, – šypsosi KTU magistras.
