Antra projekto dalis, laukianti „Slibino“ komandos – kuro sistemos pritaikymas vandeniliui. Ši užduotis, pasak KTU mokslininko, bus tikras iššūkis, kadangi vandenilis pasižymi dideliu degimo greičiu ir menku sienelės efektu, lyginant su benzinu.
„Teoriškai paskaičiavome, kad turėtume prarasti apie pusę dabartinės benzininio variklio galios, tad kelionė Kaune į Parodos g. kalno viršu gali tapti iššūkiu, – šypsosi jis. – Todėl dabar dirbame ir ties atskirų „Slibino“ sistemų efektyvumo didinimu.“
Vandenilinis kuras – vilkas avies kailyje?
Nors KTU komandos tikslas – vandeniliu varomas „Slibinas“, dr. B. G. Urbonavičius pripažįsta – kol kas vandenilinis transportas nėra tvarus. To priežastis – pilkasis vandenilis, kuris šiuo metu sudaro virš 90 proc. viso pagaminamo vandenilio.
„Jo gamybos procese gamtinės dujos suskaidomos aukštoje temperatūroje (~820oC) ir slėgyje (~20 bar.) tokių būdu išgaunant vandenilį ir anglies dioksidą. Problema, žinoma, yra didelis į atmosferą išmetamo CO2 kiekis“, – aiškina mokslininkas.
Vadinamojoje vandenilio vaivorykštėje egzistuoja ir beveik identiškas pilkajam – mėlynasis vandenilis. Šiuo atveju didžioji dalis susidarančio CO2 yra sulaikoma nuo išmetimo į atmosferą. Visgi tai nėra tvaru ilguoju laikotarpiu.
Žaliasis vandenilis, kita vertus, yra siekiamybė – tai tvariausia vandenilio rūšis, gaminama skaidant vandenį į vandenilį ir deguonį elektrolizės būdu. Jeigu naudojama elektra gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, šio proceso metu nesusidaro klimato kaitą skatinančių dujų.
Visgi, dr. B. G. Urbonavičius akcentuoja, kad gaminant žaliąjį vandenilį patiriami per dideli elektros energijos nuostoliai, o tai reiškia, jog kol kas vandenilinis transportas arba yra tvarus, bet energetiškai neefektyvus, arba pakankamai efektyvus, tačiau taršus.
„Aplinkos tarša, nuvažiuojant 100 km. vandeniliniu automobiliu, naudojant pilkąjį vandenilį, yra prilyginama efektyvaus vidaus degimo variklio taršai, todėl bent kol kas vandeniliniai automobiliai taršos nemažina, o ją tik perkelia iš automobilio naudojimo į vandenilio gamybos vietą“, – aiškina KTU mokslininkas.
Elektromobiliai kol kas laimi
500 „Toyota Mirai“ vandeniliu varomų automobilių – oficialus 2024 m. olimpinių ir paralimpinių žaidynių transportas ir Tarptautinio Olimpinio komiteto siekis atkreipti pasaulio dėmesį į šią, rodos, tvarią energijos rūšį.
Visgi, kritika iš 120 pasaulio mokslininkų sufleruoja, jog vandeniliniai automobiliai galbūt nėra teisingiausias kelias į klimato kaitos mažinimą: jie brangesni, pilkasis vandenilis – taršus, o žaliuoju vandeniliu varomi automobiliai sunaudoja triskart daugiau elektros energijos nei elektromobiliai. Taigi, ar vandenilinis kuras tikrai yra lengvojo transporto ateitis? KTU dėstytojas antrina – tikėtina, jog nebe.