Kasmet Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) partneris AB „Volfas Engelman“ savo steigiamomis stipendijomis skatina bakalauro studijų programos „Maisto mokslo ir technologija“ studentus, kurie rengia baigiamuosius projektus fermentacijos produktų kūrimo srityje. Šiemet komisijos narius, tarp kurių buvo ir įmonės atstovai, nustebino keturios bakalaurės, kurios ne tik ieškojo naujų skonių, bet ir nebijojo eksperimentuoti siūlydamos Lietuvos rinkoje analogų neturinčius produktus.
Fakultetas vertina ilgametę partnerystę. Tuo įsitikinusi ir KTU CTF studijų prodekanė doc. dr. Vaida Kitrytė-Syrpa: „AB „Volfas Engelman“ aktyviai įsitraukia į studijų procesą suteikdami praktikos vietas, kuriose studentai gali stiprinti praktinius įgūdžius tiesiogiai susipažįstant su veiklos specifika, naujų produktų kūrimu bei gamybos technologinio proceso organizavimu.“
Prodekanė džiaugiasi, jog įmonės atstovai veda paskaitas, vertina baigiamuosius projektus ir skatina studentus stipendijomis, kurios papildomai motyvuoja jaunuosius specialistus aktyviai domėtis šios srities inovacijomis ir kurti naujus produktus.
Ilgamete partneryste džiaugiasi ir „Volfas Engelman“ įmonės aludaris ir komisijos narys Giedrius Valančius.
„Stipendijomis įvertinti darbai buvo aukštesnio lygio ir gerokai išsiskyrė iš kitų, kuriuos teko skaityti, analizuoti ir vertinti. Gerai išanalizuota technologija, įdomios temos, tikslūs skaičiavimai, puikiai pasirinktos ir aprašytos žaliavos, parinkta technologinė įranga, įdomūs atlikti moksliniai tyrimai ir pasiūlytos technologinės naujovės – visi šie dalykai puikiai pritaikyti stipendijas laimėjusių studenčių baigiamuosiuose bakalauro projektuose“, – teigia G. Valančius.
Pasak komisijos nario G. Valančiaus, komisijos narių ir įmonės technologų nuomonė sutapo: bendru sprendimu AB „Volfas Engelman“ 500 Eurų stipendijos skirtos Simonai Gasiūnaitei, Tomai Bučaitei, Gerdai Stonkutei ir Emilijai Juknaitei.
KTU studentės Simonos Gasiūnaitės bakalauro baigiamasis projektas – kriaušių sidras (alkoholinis ir nealkoholinis) su šaltalankių sultimis. Kuriant šiuos sidrus ir projektuojant jų gamybos technologiją buvo norima panaudoti žaliavas, kurios yra randamos Lietuvoje.
„Kriaušių sidrui pasirinktos Lietuvoje auginamų rūšinių kriaušių ir obuolių sultys, o sidrų aromatizavimui – Lietuvoje gerai pažįstamo ir žinomo augalo – dygliuotojo šaltalankio uogų sultys. Šių uogų sultys pasižymi ypatingomis savybėmis, kurių svarbiausios – natūrali oranžinė spalva ir aromatas, kurie projektuojamiems sidrams suteikia išskirtinių juslinių savybių“, – pasakoja bakalaurė S. Gasiūnaitė.
Rašydama darbą, mergina išanalizavo ir Lietuvos rinką, todėl drąsiai gali teigti, jog šie sidrai neturi analogų Lietuvos rinkoje ir galėtų atsirasti parduotuvių lentynose: „Mano kurti gėrimai išsiskiria natūraliu skoniu, gaminami be dirbtinių dažiklių, aromato medžiagų ir pridėtinio cukraus. Šių sidrų įdiegimas į rinką galėtų praplėsti Lietuvos rinkoje esantį asortimentą ir papildyti jį naujais skoniais.
Kita studentė Toma Bučaitė rengė darbą apie alaus ir alaus kokteilio gamybos technologijas bei apžvelgė glitimo kiekio mažinimo galimybes alaus gamybos proceso metu. Glitimo yra alui gaminti naudojamuose salykliniuose miežiuose bei kviečiuose, o šio baltymo netoleravimas yra dažna problema šiuolaikinėje visuomenėje.
„Pasirinkau sukurti American IPA alų be glitimo ir šio alaus kokteilį su abrikosų sultimis, gamybai panaudojant specialų glitimą skaidantį fermentą. Kadangi Lietuvoje alaus be glitimo rinka yra nedidelė, o alaus kokteilių be glitimo iš viso nėra, sukūriau Lietuvoje dar negaminamus ir nepardavinėjamus produktus, kurie, mano nuomone, ateityje galėtų kuo puikiausiai įsilieti į rinką,“ – apie kurtų produktų komercinimo galimybes pasakoja Toma.
Gerda Stonkutė pasirinko puikiai pažįstamą ir mėgstamą produktą – girą. Bakalaurė rašė apie salyklo giros gamybos technologiją bei pluoštinių kanapių, pankolių ir kalendrų sėklų panaudojimą, fitocheminę (augalinės kilmės cheminių medžiagų) sudėtį bei funkcines savybes.
„Lietuvos bei užsienio fermentuotų gėrimų rinkose analogiškų produktų nėra, tačiau yra keletas gėrimų pavyzdžių, kurių gamybai yra panaudojamos įvairios valgomosios sėklos. Todėl šiame bakalauro darbe gaminau girą su skirtingomis sėklomis: pluoštinių kanapių, pankolių, kalendrų“, – apie savo projektą pasakoja Gerda.
Mergina ne tik projektavo gamybos technologiją, bet ir surengė degustaciją. „Atlikus pagamintų prototipų juslinę analizę pavyko išsiaiškinti, jog apklausos dalyviams labiausiai patiko gira su skrudintomis pluoštinių kanapių ir kalendrų sėklomis. Būtent dėl to į kuriamo produkto žaliavų sąrašą jos buvo įtrauktos“, – aiškina G. Stonkutė.
Projekto autorė įsitikinusi, jog salyklo girą su sėklomis būtų galima realizuoti Lietuvos rinkoje, nes gira yra vienas iš populiariausių nealkoholinių gėrimų, o sėklų priedas turėtų pritraukti naujus bei neįprastus skonius mėgstančius vartotojus.
Emilija Juknaitė pasirinko darbą apie „British ale“ alaus ir šio alaus kokteilio gamybos technologiją, ištiriant augalų (balzaminio skaistenio ir peruvinės dumplūnės) ekstraktuose esančius junginius.
Mergina kūrė du produktus – alų su balzaminio skaistenio priedu ir šio alaus kokteilį su peruvinės dumplūnės sultimis. „Kuriant alų su balzaminio skaistenio priedu buvo siekiama prisiminti senąsias alaus gamybos tradicijas kuomet, iki atrandant apynius, misos virimo metu buvo pridedami antioksidacinėmis bei antiseptinėmis savybėmis pasižymintys augalai, toks alus vadinamas žoliniu“, – aiškina Emilija.
Žolinio alaus, kuriame naudojamos tik žolelės arba dalis apynių pakeistų jomis, Lietuvos rinkoje yra, tačiau gamybos metu taip pat pasirinkta gaminti alaus kokteilį su peruvinės dumplūnės sultimis. „Toks gaminys visiškai neturi analogų Lietuvoje, kadangi peruvinės dumplūnės uogos mūsų šalyje yra vis dar mažai žinomos. Manau, kad šiuos produktus galima diegti į rinką siekiant supažindinti vartotoją su dar neatrastais arba mažai pažįstamais skoniais“, – įsitikinusi mergina.
Simoną dar mokykloje žavėjo chemijos mokslas, naujos technologijos ir inovacijos, todėl sprendimą, kur tęs studijas priėmė labai greitai. Gerda į viską pažiūrėjo iš praktinės pusės, kaip sako ji pati: „Žmonės visada valgė ir valgys, todėl maistas yra neatsiejamas nuo mūsų kasdienybės“.
Laikydama bakalauro diplomą rankose Toma atvirauja, jog baigus mokyklą buvo sunku apsispręsti, kur stoti mokytis toliau. „Tada draugės mama pasiūlė KTU studijų programą „Maisto mokslas ir technologija“. Pasidomėjusi, supratau, kad noriu įgyti žinių apie kokybišką, saugų maistą, jo kūrimą ir visą gamybos procesą. Jau pirmo kurso pradžioje žinojau, kad baigiamąjį darbą norėsiu rašyti būtent iš fermentacijos srities“, – sako Toma.
Stipendininkės merginos pripažįsta, jog nesitikėjo būti įvertintos ir gauti 500 Eurų stipendijas, tačiau tai – paskata rengiant darbus.
„Mintis, jog studentai, ruošiantys baigiamuosius darbus fermentacijos srityje, pretenduoja gauti socialinių partnerių stipendijas, paskatino pasitempti rašant bakalauro baigiamąjį projektą. Gavus stipendiją labai nudžiugau, tai yra puikus įvertinimas už įdėtas pastangas bei paskata toliau kurti ir tirti naujus produktus magistrantūroje“, – sako Gerda Stonkutė.
„Ši stipendija buvo maloni staigmena ir paskatinimas tolimesniam idėjų vystymui. Ateities planus sieju su fermentacijos sritimi ir šios srities žinių plėtojimu maisto mokslo ir mitybos magistrantūroje“, – įsitikinusi Simona Gasiūnaitė.
Toma Bučaitė ir Emilija Juknaitė norėtų savo ateitį sieti su maisto technologijų ir inovacijų sritimi ir toliau gilinti žinias šios srities magistrantūroje: „Stipendijų gauti nesitikėjome, todėl toks įvertinimas dar labiau skatina „neapleisti“ mokslų, toliau gilinti žinias bei siekti užsibrėžtų tikslų“.
