Ilgą laiką paklausiausia ir geriausiai mokama profesija technologijų srityje laikyti programuotojai pamažu užleidžia pozicijas naujiems lyderiams – duomenų inžinieriams. Pastariesiems dabar atėjo tikras aukso amžius: būtent duomenų inžinieriams dabar siūlomi bene didžiausi startiniai atlyginimai IT srityje, o „galvų medžiotojai“ gaudo rinkoje net pradedančiuosius specialistus.
Duomenų analizės sprendimų bendrovės „Exacaster“ vadovas Šarūnas Chomentauskas sako, kad duomenų inžinieriai įvardijami reikalingiausia ir sparčiausiai augančia technologijų srities profesija pasaulyje.
„Ir šią tendenciją jau matome ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Reaguodami į verslo poreikius
mes ruošiamės 30 proc. padidinti darbuotojų skaičių ir daugiausiai kuriame itin gerai mokamų darbo vietų būtent duomenų inžinieriams. Tai yra profesija, kuri dabar yra „ant bangos“ ir kurios paklausa tik didės, nes verslas vis labiau atsigręžia į duomenis ir jų kuriamą vertę“, – teigia „Exacaster“ vadovas Š. Chomentauskas.
Pasak vadovo, dar neseniai reikalingiausia ir populiariausia šio amžiaus profesija buvo įvardijami duomenų mokslininkai, tačiau praktika parodė, kad daugiau nei 80 proc. duomenų mokslininkų darbo šiandien sudaro duomenų inžinerija. Taigi vienam duomenų mokslininkui „išlaikyti” gali reikėti net keturių duomenų inžinierių.
Tačiau nors duomenų inžinierių paklausa rinkoje didėja milžiniškais šuoliais, darbdaviai susiduria su problema – šių specialistų rinkoje itin trūksta. „Nors verslo poreikis yra didžiulis, o kuriamos darbo vietos yra itin gerai mokamos, duomenų inžinierių paruošiama labai mažai, todėl šiandien rinkoje jaučiamas didžiulis šių specialistų trūkumas“, – pridūrė Š. Chomentauskas.
Darbuotojų paieškos ir atrankos bendrovės „jobRely“ vadovė Indrė Kaikarė patvirtino, kad duomenų inžinierių poreikis Lietuvos rinkoje iš tiesų sparčiai didėja ir ši dar palyginti gana nauja profesija jau patenka į sparčiausiai augančių profesijų dešimtuką.
„Šiuo metu vien „LinkedIn” socialiniame tinkle atvirų duomenų inžinierių pozicijų skelbiama daugiau nei šešiasdešimt, tuo tarpu pasiekiamų specialistų rinkoje yra tik apie pusantro šimto. Aiškiai matome, kaip smarkiai paklausa viršija pasiūlą”, – komentavo I. Kaikarė.
Pasak darbuotojų paieškos įmonės vadovės, vis aukštyn kyla ir šių specialistų atlyginimų kreivė. Priklausomai nuo patirties, vidutinę patirtį (taip vadinamo „mid” lygio) turinčių duomenų inžinierių darbo užmokestis rinkoje siekia apie 2 tūkst. Eur po mokesčių, o patyrusių ir vadovaujamas pozicijas einančių („senior”, „lead”) gali siekti 3500-4000 Eur po mokesčių.
Be to, pasak I. Kaikarės, kadangi šių specialistų stygius rinkoje yra neįtikėtinai didelis, darbdaviai neretai sutinka darbuotojus perkvalifikuoti – į duomenų inžinierius perkvalifikuojami tiek duomenų specialistai, analitikai, tiek programuotojai.
Duomenų analizės sprendimų bendrovės „Exacaster“ vadovas Š. Chomentauskas patvirtina, kad jiems labai dažnai tenka apmokyti duomenų inžinieriaus darbui kitų specialybių atstovus, net jei jie neturi specifinės patirties dirbant su duomenų inžinerijos įrankiais. Tarp tokių specialistų dažniausiai pasitaiko duomenų bazių specialistai, „Back-end” programuotojai ir kt.
Šiuo metu penkiolika duomenų inžinierių įdarbinti pasirengusi „Excaster“ šiems specialistams siūlo gerai mokamą darbą su globaliais projektais nuo Lietuvos iki Jungtinių Amerikos Valstijų bei įvairias papildomas naudas. Pavyzdžiui, bent pusmetį įmonėje išdirbusiems darbuotojams suteikiamos įmonės akcijos, kiekvienam darbuotojui skiriama 2000 eurų suma per metus asmeniniam tobulėjimui (knygoms, mokymams, konferencijoms) ir nedarbo diena kas antrą penktadienį, su tikslu tą laiką skirti mokymuisi.
Universitetai ir kai kurios privačios švietimo įstaigos jau pradeda ruošti rinkai taip reikalingus duomenų inžinierius, tiesa, kol šie specialistai papildys rinką ir užpildys atsiradusią nišą, dar teks kiek palaukti.
Štai Kauno technologijos universitete praėjusiais metais startavo pirmoji Lietuvoje bakalauro studijų programa „Duomenų mokslas ir inžinerija“, kurią pirmoji absolventų laida baigs 2024-aisiais. Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Kristinos Šutienės, nauja programa startavo atsižvelgiant į rinkos poreikius ir konsultuojantis su šios srities verslo atstovais. „Ši programa apjungia dvi svarbias kompetencijas, reikalingas šiuolaikiniam duomenų specialistui. Pirmoji – tai duomenų mokslas, kurio pagrindas yra duomenų analizė šiuolaikiniais matematiniais metodais. Antroji – tai darbas su pažangiomis informacinėmis technologijomis duomenims valdyti, kas apima duomenų išgavimą, nuskaitymą iš įvairių šaltinių, saugojimą, grafinį atvaizdavimą ir net informacinių sistemų projektavimą bei kūrimą. Kadangi programa susideda iš kelių krypčių, tai būsimi absolventai gali specializuotis viena ar kita jiems labiau priimtina kryptimi”, – teigė K. Šutienė.
Beje, nors kai kurias kitas IT studijas aktyviau renkasi vaikinai, naujoji studijų programa sulaukė panašaus populiarumo tarp abiejų lyčių atstovų. Šiemet studijuoti į šią programą planuojama priimti dar apie penkiasdešimt studentų.
Į duomenų inžinierių profesijos šuolį rinkoje atsiliepė ir IT švietimo startuolis „Turing College“ – pirmasis Lietuvos startuolis Silicio slėnio akceleratoriuje „Y Combinator“, Europos rinkai pristatęs duomenų mokslo mokymosi inovaciją, kuri grįsta švietimo ir verslo partneryste. Ji leidžia rinkai paruošti duomenų mokslo specialistus per 6-9 mėn., o sėkmingai programą baigę dalyviai vietoje diplomo gauna darbo pasiūlymą.
Tiesa, šis švietimo startuolis šiuo metu ruošia ne specifiškai duomenų inžinierius, o duomenų mokslininkus, kurie kurso pabaigoje gali pasirinkti stipriau pasiruošti duomenų inžinieriaus vaidmeniui. Pasak „Turing College“ mokymų programos vadovo Giedriaus Žebrausko, šios studijos jau dabar yra vienas greičiausių būdų Lietuvoje įgyti pradedančiojo („junior”) duomenų inžinieriaus specializaciją. G. Žebrausko teigimu, ateityje planuojama paruošti jau visą kursą nuo pat pradžių labiau orientuotą būtent į duomenų inžineriją.
„Matome tendenciją, kad duomenų specialistų poreikis vis didėja, užklausų dėl šių specialistų iš darbdavių gauname kas savaitę, – teigė G. Žebrauskas. – Kadangi paklausa tikrai nemaža, o žmonių, galinčių tikrai gerai atlikti šį darbą, pasiūla yra gana ribota, duomenų specialistai (analitikai, mokslininkai, inžinieriai) gauna geresnius nei bendra darbo rinka atlyginimus ir puikias sąlygas net pradiniame lygyje. Mūsų pastebėjimu, duomenų specialistų poreikio kreivė yra sparčiau auganti, nei programuotojų.”
Darbuotojų paieškos ir atrankos bendrovės „jobRely“ vadovė I. Kaikarė apibendrino, kad vis daugiau įmonių, augindamos verslą, remiasi duomenimis, tad duomenų inžinierių paklausa tik didės: „Jei greitu metu nesuskubsime, daug verslų stos, negalėdami prisitraukti reikalingų darbuotojų, arba specialistų šiems darbams bus ieškoma užsienyje”, – mano I. Kaikarė.
