Besirenkantieji savo gyvenimo kelią ir būsimą specialybę dažnai susiduria su didele studijų programų įvairove ekonomikos, finansų ar verslo srityje. Dažnas klausia, o kuo skiriasi ekonomika nuo finansų? Kuo būsiu, kai baigsiu ekonomikos studijas? Kokios ekonominio išsilavinimo perspektyvos dabartinėje, itin dinamiškoje darbo rinkoje?
Apie ekonomikos specialisto profilį ir perspektyvas darbo rinkoje kalbėjomės su bendrovės „Civitta” vykdančiąja partnerė Juste Pačkauskaite ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos programos absolventu, bendrovės „ACME Grupė“ investicijų analitiku Donatu Jociumi bei KTU ekonomikos krypties studijų programų vadove profesore Vaida Pilinkiene.
Ekonomikos išsilavinimas suteikia plataus profilio žinias, kurios įgalina kritiškai vertinti ekonominį ar verslo kontekstą, susieti ir apdoroti prieinamą informaciją bei priimti konstruktyvius sprendimus įmonės, šalies ar globaliame lygmenyje.
D. Jociaus nuomone, didžiausia vertybė ekonomikos studijose buvo plataus požiūrio iš skirtingų dalykinių kompetencijų suformavimas. Tai padėjo profesiniame kelyje tikslingiau panaudoti analitinius įgūdžius. Ekonominių dėsnių, rinkų veikimo, vartotojų elgsenos suvokimas leido greičiau įsivertinti esamą situaciją, identifikuoti problemines sritis bei pateikti efektyviausius sprendimų variantus.
J. Pačkauskaitės teigimu, ekonomikos žinios garantuoja fundamentalų pamatą bet kokiai su investicijomis, finansais, verslo vystymu susijusiai veiklai.
„Jei finansininko specialybė suteikia suvokimą ir žinias, kaip veikia įmonės finansai ar finansų rinkos, tai ekonomistai leidžia sau užduoti klausimą apie esmines tokios veiklos priežastis – kodėl viena ar kita tendencija atsiranda, kokios jos pasekmės. Aš pati, kaip įmonės vadovė, naudoju pamatines ekonominio poveikio vertinimo, ekonominės grąžos ir racionalaus elgesio sąvokas beveik kiekvieną dieną, dirbdama su pačiomis įvairiausiomis ekonominės politikos ir strateginio valdymo problemomis. Taigi ekonomikos išsilavinimas yra tinkamas startas ir pamatas, jeigu domina šios veiklos“, – sako bendrovės „Civitta” vykdančioji partnerė.
Pasak KTU profesorės Vaidos Pilinkienės, šiandien darbo rinka veikia neapibrėžtumo sąlygomis, susiduriama su dideliais kiekiais informacijos ir duomenų. Šiame kontekste ryškėja ekonomisto kaip duomenų analitiko profilis, kuomet iššūkis yra ne tik surinkti informaciją, atlikti jos analitiką, t.y. gerai išmanyti tik matematinius/IT instrumentus, bet ir taip pat gebėti apibendrintą informaciją tinkamai interpretuoti. O tai didele dalimi lemia sprendžiamos problemos sėkmę.
„KTU ekonomikos studijų programoje jau keli metai kaip sustiprintos duomenų analitikos kompetencijos, įtraukiant veiklos analitikos, duomenų tyrybos ir analitikos instrumentus, skirtus darbui su tokiomis programomis kaip „Power BI“, „Query Editor“, DAX, R bei programavimo pradmenis naudojant „Python“ programavimo kalbos kodų sintaksę“, – teigia V.Pilinkienė.
Pasak J. Pačkauskaitės, su ekonomikos išsilavinimu siejamos ir veiklos analitiko kompetencijos, kurios itin paklausios verslo įmonėse.
„Tai gali būti įvairiai apibrėžiamas vaidmuo, nuo plačios atsakomybės už veiklos prognozavimą ir rezultatų analizę (ne tik iš finansų, bet ir iš ekonominės veiklos rodiklių perspektyvos), iki gana techniškų specializacijų, besisiejančių su didžiųjų duomenų valdymu ir panaudojimu. Bendrąja prasme, duomenų valdymo ir analizės įgūdžiai ekonominės analizės kontekste turi labai tamprius ryšius. Jei anksčiau ekonomikoje daugiausia kalbėjome apie statistiką ir ekonometriją, dabar turime kalbėti apie didžiųjų duomenų galimybes ir jų panaudojimą verslo sprendimams.
Ji teigia iš savo praktikos matanti, kad svarbu ne tik mokėti spręsti technines duomenų problemas, bet ir sugebėti kurti hipotezes, kurios turi būti testuojamos.
„O ekonominio modeliavimo ir analitikos žinios gali būti puikiai pritaikomos tarptautinėse įmonėse, kuriose vykdo importo/eksporto operacijas įmonėse, investicijų sandorius ar vysto verslą globaliu mastu“, – sako ji.
Pasak jos, viena geriausių platformų įveiklinti ekonomisto žinias yra darbas konsultacinėse įmonėse. „Pavyzdžiui, mūsų bendrovė jau veikia beveik dvidešimtyje pasaulio šalių ir dirba su įvairių bendruomenių poreikiais, t.y. infrastruktūros, regioninės politikos, skaitmeninės ekonomikos, pramonės sektorių projektais ir kt. Pabaigęs studijas jaunas žmogus pradeda nuo analitiko darbo, einant laikui ir kaupiant patirtį pereinama prie projekto vadovo ir partnerio atsakomybės, kartu augant ir atsakomybei prieš užsakovus ir susijusias šalis“, – pasakoja „Civitta“ atstovė.
Gana patraukli ir viešosios ekonomikos sritis, kurioje dominuoja ekonominės politikos sprendimai ir jų įgyvendinimas. Tai gali būti darbas viešajame sektoriuje, taip vadinamuosiuose politikos tyrimų centruose (angl. think tanks), konsultacijų ir tyrimų įmonėse.
Kaip teigia J. Pačkauskaitė, labiausiai žavi įvairios šių tyrimų organizacijų specializacijos, kai siekiama kurti sprendimus visiems šiuolaikinio pasaulio iššūkiams. Taigi, čia ir tvarumas, ir socialinė lygybė, ir mažumos, ir besivystančių šalių ekonomikos segmentų pažangos skatinimas.
„Gal, pavyzdžiui, jūsų misija gyvenime gali būti startuolių ekosistemos vystymas Filipinuose? Globaliame pasaulyje – tokia perspektyva yra visiškai reali“, – apie galimybes pasakoja ji.
KTU profesorės V. Pilinkienės teigimu, dažnai manoma, kad ekonomistas turi būti geras matematikas, turėti loginį mąstymą. Taip, tai reikalinga, bet vien to neužtenka. Pagrindinė ekonomisto savybė – smalsumas ir kūrybingumas. Gebėti klausti, gebėti išgirsti, siekti sukurti sprendimus, pamatyti tendencijas pirmam ir iš jų užsidirbti.
„Ne veltui KTU ekonomikos programa dar 2016 m. pirmoji Lietuvoje iš socialinių mokslų srities yra apdovanota asociacijos „Investuotojų forumas“ ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ inicijuotu „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklu. Šis apdovanojimas teikiamas Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programoms, kurios geriausiai atliepia užsienio kapitalo įmonių poreikius darbo rinkoje bei pasižymi aukšta studijų kokybe. Bet ekonomistui būtinų profesinių kompetencijų, iniciatyvos autoriai akcentuoja ir minkštuosius gebėjimus, t.y. emocinį intelektą, kritinį mąstymą, komandinį darbą, proaktyvumą“, – sako profesorė.
Jos teigimu, į komandinį ir projektinį darbą orientuotos užduotys, problemomis grįstas mokymas, realių ekonomikos ir verslo atvejų nagrinėjimas, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų įsitraukimas užtikrina minėtų minkštųjų gebėjimų ugdymą.
D. Jocius pasakoja, kad renkantis studijų programą nebuvo visiškai įsitikinęs, kuo norės dirbti baigęs studijas, todėl ieškojo programos, kuri pirmaisiais studijų metais suteiktų platų spektrą skirtingų žinių, o vėliau – galimybę gilinti žinias konkrečioje srityje.
„Būtent tokia pasirodė KTU ekonomikos studijų programa ir neklydau. Programa parengia studentus darbo rinkai, ugdydama bendrą suvokimą apie ekonominius procesus, suteikdama žinių iš skirtingų sričių (mikro- ir makroekonomikos, tarptautinės ekonomikos, statistikos, finansų, IT, duomenų analitikos ir t.t), tačiau taip pat leidžia kryptingai gilinti žinias labiausiai patikusioje srityje, pvz. pasirenkant BA+ kompetencijų dalykus. Mane taip pat žavėjo universiteto lyderystė ir inovatyvumas, naujausių technologijų naudojimo studijų procese bei galimybės naudotis „Bloomberg“ terminalu“, – teigia D. Jocius.
BA+ kompetencijos yra gana populiarios ekonomikos studentų tarpe, nes nuo trečiojo kurso leidžia studentui pasirinkti norimą kitos studijų krypties dalykų rinkinį, pvz. švedų ar ispanų kalbas, skaitmeninį marketingą ar neuromokslą.
„ACME grupė“ atstovas būsimiems studentams linki nebijoti eksperimentuoti, klysti ir išbandyti save kuo įvairesnėse srityse, kad pavyktų atrasti labiausiai dominančią ekonomikos sritį, kuri taptų pomėgiu ir motyvuotų tobulėti.
Išsami informacija apie studijas KTU el. paštu: pasikalbam@ktu.lt arba telefonu +370 (679) 44 555.
