Lietuvos studentai, darbuotojai ir verslo atstovai turėjo galimybę semtis žinių iš vieno žymiausių mokslo centrų pasaulyje – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN. Ji drauge su KTU organizavo CERN greitintuvo mokyklą (angl. CAS-CERN Accelerator School), kuri vyko rugsėjo 18 – spalio 1 dienomis.
Šiemet „Įvadas į greitintuvo fiziką“ (angl. Introduction to Accelerator Physics) kvietė susipažinti su dalelių greitintuvų sritimi ir buvo sutelktas į įvairius spindulių dinamikos aspektus bei pagrindines akceleratoriaus sistemas. Pagrindines temas mokyklos dalyviai nagrinėjo diskusijų sesijose, o programą užbaigė teminiai seminarai.
„Įvadas į greitintuvo fiziką“ apžvelgė dalelių greitintuvo istoriją, dalelių pluoštų kinetiką, spindulių dinamiką ir diagnostiką bei kitas bendrosios greitintuvo fizikos temas.
„Šis kursas skirtas laboratorijų, universitetų darbuotojams ir studentams ar greitintuvų įrangos gamintojams, kurie nori daugiau sužinoti apie greitintuvų mokslą ir šios srities technologijas. Kitas svarbus kurso aspektas – ryšių mezgimas. Studentams sudarytos galimybės bendrauti su kitais toje srityje dirbančiais studentais ar su kurse dalyvaujančiais dėstytojais, o šie ryšiai potencialiai juos lydės visos profesinės karjeros metu“, – teigia CERN mokyklos vadovas Frankas Teckeris.
Anot KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) studijų prodekanės Živilės Rutkūnienės, į sričių kurias privalo žinoti kiekvienas fizikas sąrašą patenka ir greitintuve vykstantys procesai, todėl KTU studentams, pasirinkusiems šios srities studijas, šis kursas – ypač aktualus.
„Greitintuvas yra milžiniškas technologinis įrenginys, kuriame vyksta aukštų energijų procesai, todėl ir technologiniai spendimai, užtikrinantys jo veiklą, yra nestandartiniai. Tokius sprendimus gali pasiūlyti mokslininkai dirbantys kartu su inžinieriais, išmanančiais greitintuve vykstančius procesus. Aukštų energijų spinduliuotė, jos sąveika su medžiaga ir jos pritaikomumas medicinoje, medžiagos superlaidiems magnetams, davikliams – tai tik kelios sritys svarbios įvairių sričių ekspertams“, – primena docentė.
KTU MGMF studijų prodekanės teigimu, CERN yra sukaupusi milžiniškos patirties ir kompetencijų ne tik dalelių greitinimo ir tyrimo srityje, bet ir dalelių spindulių suformavimo ir valdymo technologijose, kriogenikos ir ultra aukšto vakuumo srityje, medžiagų technologijų, elektronikos, optikos ir kitose sferose. Didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje šių kompetencijų pagrindu kuriamos inovatyvios technologijos visame pasaulyje.
„CERN vystomos technologijos padėjo pagrindą spektrinei kompiuterinei tomografijai, kuri leidžia išgauti spalvotas rentgeno nuotraukas, sukurtos naujos vėžio diagnostikos ir gydymo galimybės. Jau šiandien galime įvardinti Lietuvos įmones – startuolius, kurie pasinaudodami CERN sukauptomis žiniomis ir technologijomis kuria inovatyvius produktus: startuolis „Cyber POD“ vysto elektronikos prietaisų 3D spausdinimo technologijas, UAB „Volatile Technologies LT“ kuria dirbtinio intelekto algoritmais paremtą cheminės maisto gaminių analizės technologiją. Todėl tai svarbu ne tik mokslui, bet ir visai žmonijai“ – sako Ž. Rutkūnienė.
CERN greitintuvo mokykla buvo įkurta 1983-aisiais siekiant išsaugoti ir perduoti žinias apie visų rūšių dalelių greitintuvus, jų sistemas. Šios žinios suteikė pagrindą kursų serijoms apie bendrąją greitintuvo fiziką ir kitas, specializuotas temas. Iš pradžių kursai buvo rengiami kartą per metus, tačiau bendruomenės poreikiai netrukus parodė, kad reikėtų iki dviejų kursų per metus – po vieną bendrąjį ir vieną specializuotą. Vėliau bendrasis kursas pakaitomis buvo rengiamas dviem lygiais: kaip įvadas į greitintuvo fiziką arba aukštesnio pasirengimo lygio reikalaujantis seminarų ciklas.
CAS kursai, šiemet įvykę padedant KTU, vykdomi keturis kartus per metus skirtingose pasaulio šalyse. Vienos mokyklos kursas trunka dvi savaites. Į kursus sukviečiami studentai, laboratorijų darbuotojai ir verslo atstovai iš viso pasaulio.
„CERN greitintuvo mokykla organizuojama įvairiose CERN asocijuotose valstybėse, kurių daugumoje jau spėjome pabuvoti. Lietuva asocijuota CERN nare tapo 2018 metais ir nuo tada pateko į sąrašą šalių, kuriose norėtume organizuoti kursus. Greitintuvo mokyklos organizavimas turi ir iššūkių – renginį reikia planuoti esant užsienyje, nekalbant vietine kalba, todėl džiaugiamės pagalba, kurios sulaukiame iš vietinių organizatorių – kolegų iš KTU“, – sako F. Teckeris.
Dar 2021 m. KTU ir CERN pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri leidžia studentams iš Lietuvos naudotis unikaliomis technologijomis, ištekliais bei dirbti kartu su srities lyderiais sprendžiant įvairius iššūkius.
