Dėl to atlikę testus žmonės be reikalo pašalina iš mitybos maisto produktus, kurie iš tikro nedaro jokios žalos organizmui.
Galima prisidaryti dar daugiau žalos
KTU mokslininkė pastebi, kad atliekant maisto netoleravimo testus tiriamųjų produktų sąraše dažniausiai būna visiškai normalūs maisto produktai – įvairios kruopos, mėsos rūšys, daržovės, vaisiai, žuvis ir jūros gėrybės ir pan.
„Būtent tai ir turi sudaryti pilnavertės mitybos pagrindą. O štai žiūrint iš loginės pusės, sunkiai virškinami ir ilgai vartojant virškinimo sistemai daugiausiai žalos atnešantys yra būtent ne paminėti maisto produktai, o stipriai perdirbtas maistas. Jau nuo pat pradžių šis tyrimas nelogiškas: priešina žmogų su natūraliu, įprastu maistu, o tai netiesiogiai gali paskatinti didesnį ir perteklinį stipriai perdirbto maisto vartojimą“, – sako KTU mokslininkė.
Dažnai iš testus atliekančių įmonių pusės dalinami labai tikrovės neatitinkantys pažadai – pagerėjusi odos būklė, geresnis virškinimas, padidėjęs energijos lygis, migrenos, lėtinio nuovargio sindromo gydymas ir pan.
A. Zabulionės nuomone, turint bent vieną minėtą simptomą, žmogui reikalinga reali gydytojo pagalba, nes tai gali būti rimto sveikatos sutrikimo padariniai. Tad bandant spręsti tokias problemas pagal testo atsakymą, galima prisidaryti dar daugiau žalos – vėluoti nustatyti tikrąją sveikatos problemos priežastį (pvz., lėtinę ligą) ir be reikalo save alinti, nuskurdinant maisto racioną.
„Pastebėjau, kad tokie testai siūlomi ir vaikams, o jiems tai labai pavojinga – labai ir nepagrįstai apribojus vaiko mitybą kyla rimta rizika neužtikrinti visų augančiam organizmui reikalingų maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų ir tokiu būdu neigiamai paveikti vaiko vystymąsi“, – teigia KTU mokslininkė.
Pataria vesti mitybos dienoraštį
Tokios organizacijos kaip Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija (ACAAI) ir Pasaulio alergijos organizacija (WAO) nerekomenduoja IgG testų maisto alergijai ar netoleravimui diagnozuoti.
„Pseudomokslu paremti maisto netoleravimo testai populiarėja, nes siūlo greitus, paprastus ir tariamai asmeninius atsakymus į sudėtingas sveikatos problemas, kurioms medicinos specialistai dažnai negali rasti vieno greito sprendimo. Prie to prisideda ir socialinė medija bei tikėjimas „alternatyviais“ metodais. Įspūdžius dažnai sustiprina ir išaukštinamos vieno ar kito asmens „stebuklingo“ pasveikimo istorijos“, – sako A. Zabulionė.
