Nuo miesto tyrimo iki ateities vizijų: KTU architektūros magistrų baigiamųjų darbų paroda

2026 m. birželio 16 d. Kauno „Akropolyje“ įsikūrusioje „Galerija+“, bendradarbiaujant su „Navickas Gallery“, duris atvėrė KTU Statybos ir architektūros fakulteto magistrantų baigiamųjų darbų paroda. Joje pristatomi jaunųjų architektų projektai, nagrinėjantys įvairius šiuolaikinės architektūros ir urbanistikos klausimus – nuo kultūros paveldo regeneracijos, viešųjų erdvių aktyvavimo ir miesto bei gamtos santykio paieškų iki klimato kaitos, socialinės įtraukties ar naujų projektavimo technologijų taikymo. Studentų darbai aprėpia skirtingus kontekstus – nuo Kauno miesto teritorijų ir mažesnių Lietuvos miestų iki tarptautinių lokacijų Europoje.

Pasak KTU Architektūros mokyklos koordinatorė Eglės Januškienės, visus darbus jungia viena mintis: miestas nėra baigtinis objektas – tai nuolat kintantis organizmas, kurį galima permąstyti ir jautriai transformuoti. „Tai nėra tik baigiamųjų darbų ekspozicija – tai tam tikras miesto tyrimas, kuriame architektūra tampa priemone kelti klausimus apie paveldą, viešąsias erdves, socialinį jautrumą, klimato kaitą, miesto gyvybingumą ir žmogaus santykį su aplinka“, – priduria ji.

Architektūros studijos šiandien: ne tik projektuoti, bet ir suprasti miestą

Šiuolaikinė architektūra jau seniai nebėra vien pastatų projektavimas. Kaip teigia architektė, KTU Architektūros studijų programos vadovė Rūta Leitenaitė, architektūros studijos neišvengiamai keičiasi kartu su pasauliu, kuris tampa vis sudėtingesnis ir kupinas neapibrėžtumo: „Šiandien architektūros edukacijoje visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tarpdiscipliniškumui, eksperimentavimui, kritiniam mąstymui ir socialinei atsakomybei. Kalbama ne tik apie naujų pastatų ar viešųjų erdvių kūrimą, bet ir apie gebėjimą transformuoti tai, kas jau yra, kurti tvarius sprendimus, reaguoti į ekologinius, technologinius ir visuomeninius iššūkius“, – sako R. Leitenaitė.

Jos teigimu, šiandien architektūros studijos tampa ne vien projektavimo įgūdžių lavinimu, bet ir gebėjimo tyrinėti, analizuoti, bendradarbiauti bei prisiimti atsakomybę už kuriamą aplinką ugdymu. Tad ir KTU Architektūros mokykloje, pasak R. Leitenaitės, siekiama ugdyti ne tik profesionalų projektuotoją, bet ir kritiškai mąstantį žmogų, gebantį jautriai reaguoti į visuomenės bei aplinkos pokyčius: „Architektų lavinimas yra ne ką mažiau atsakingas darbas nei miestų ar sudėtingų statinių projektavimas. O gal net labiau atsakingas, nes nuo šiandien ugdomų architektų priklausys, kokioje aplinkoje gyvensime rytoj“, – pabrėžia ji.

Kaunas – gyva architektūrinė laboratorija

Daugumos architektūros studentų tyrimų lauku šiais metais tapo Kaunas. Pasak E. Januškienės, šiandien šis miestas yra savotiška urbanistinė laboratorija – tai vieta, kurioje susitinka istoriniai sluoksniai, modernizmo paveldas, pramoninių teritorijų transformacijos ir naujų miesto funkcijų paieškos. „Kaunas šiuo metu yra labai įdomi urbanistinė laboratorija. Viena vertus, tai miestas, turintis itin stiprų istorinį ir modernistinį paveldą. Kita vertus, jis sparčiai keičiasi – regeneruojamos teritorijos, vystomi nauji kvartalai, transformuojamos pramoninės zonos“, – sako E. Januškienė.

Būtent todėl studentai čia dirba ne su hipotetinėmis užduotimis, o realiais miesto iššūkiais – apleistomis teritorijomis, neišnaudotomis viešosiomis erdvėmis, kultūros paveldo įveiklinimu ar klimato kaitos padariniais. R. Leitenaitė pastebi, kad šiandien studentai vis dažniau architektūrą suvokia ne kaip pavienį objektą, o kaip daugiasluoksnę sistemą: „Projektuojant šiandien nebeužtenka galvoti vien apie pastato formą ar funkciją. Architektas turi suprasti, kaip projektas paveiks miesto gyvenimą, gamtinę aplinką, energijos vartojimą, žmonių kasdienius įpročius ir net pastato gyvavimo ciklą ateityje“, – teigia ji.

Klimato kaita, paveldas ir technologijos – temos, kurios jau formuoja ateities architektūrą

Parodoje pristatomi darbai reaguoja į šiandienos pasaulio iššūkius. Klimato kaita, miestų tankėjimas, tvarumas, pastatų transformacija, viešųjų erdvių kokybė ir žmogaus ryšys su gamta tampa pagrindinėmis jaunųjų architektų temomis.

Kaip pavyzdžius ji išskiria darbus, nagrinėjančius miesto perkaitimo mažinimą, apleistų pastatų transformaciją, kultūros paveldo ir šiuolaikinės architektūros santykį bei generatyvinio projektavimo metodus. Pavyzdžiui, viename iš studentų darbų nagrinėjamos karščio mažinimo mieste galimybės per daugiabučių kvartalų viešųjų erdvių atnaujinimą. Tai labai aktuali tema daugeliui Europos miestų, ieškančių būdų prisitaikyti prie klimato kaitos ir stiprinti bendruomeniškumą. Pasak architektūros studijų programos vadovės, studentų projektai rodo, kad jaunoji architektų karta miestą mato kaip platesnę sistemą, kurioje susitinka ekologija, technologijos, kultūra ir žmonių kasdienis gyvenimas.

Kaip ugdomi rytojaus architektai?

R. Leitenaitės teigimu, šiandien architektūros absolventui nebeužtenka vien kūrybiškumo ar techninių projektavimo žinių – architektas turi gebėti veikti kompleksiškame ir nuolat kintančiame pasaulyje. Todėl KTU architektūros studijose daug dėmesio skiriama ne tik projektavimo įgūdžiams, bet ir eksperimentavimui, kritiniam mąstymui, tarpdiscipliniškumui bei gebėjimui ieškoti sprendimų sudėtingose situacijose: „KTU mums svarbu ugdyti ne tik profesionalų projektuotoją, bet ir žingeidų, drąsų, kritiškai mąstantį žmogų, kuris myli žmones, miestus ir aplinką“, – sako R. Leitenaitė. Pasak jos, ne mažiau svarbus ir technologinis raštingumas – skaitmeniniai įrankiai, modeliavimo technologijos bei duomenų analizė šiandien tampa kasdienėmis architekto darbo priemonėmis. Tačiau technologijos studijose nėra suvokiamos kaip tikslas savaime – jos svarbios tiek, kiek padeda kurti kokybiškesnę, tvaresnę ir žmonėms bei kitoms gyvybės formoms palankesnę aplinką.

Būtent šios kompetencijos atsiskleidžia ir magistrantų baigiamųjų darbų parodoje. Joje eksponuojami projektai rodo ne tik studentų architektūrines idėjas, bet ir gebėjimą tyrinėti miestą, jautriai reaguoti į kontekstą, analizuoti socialinius bei ekologinius procesus ir siūlyti alternatyvius ateities scenarijus. Pasak R. Leitenaitės, tokių darbų viešumas svarbus ne tik akademinei bendruomenei – jie tampa galimybe visuomenei pamatyti, kaip šiandien ugdomi būsimi architektai: „Architektūros studentų darbai gal ir nėra tiesiogiai skirti realizacijai, tačiau juose labai daug drąsos, jautrumo ir ateities vizijų. Jie leidžia pažvelgti į miestą ne tik tokį, koks jis yra šiandien, bet ir kokį galėtume jį kurti rytoj“, – sako ji.

Jos teigimu, architektūra nėra vien architektų reikalas – ji tiesiogiai veikia visų mūsų gyvenimo kokybę. Neatsitiktinai ir studentų darbuose natūraliai susitinka architektūra, sociologija, ekologija, urbanistika, technologijos bei ekonomika – temos, aktualios ne tik architektams, bet ir platesnei visuomenei. Pasak R. Leitenaitės, būtent todėl svarbu, kad diskusijoje apie miestus, viešąsias erdves ir aplinką dalyvautų kuo platesnė visuomenė – kuo daugiau skirtingų perspektyvų, tuo brandesni tampa sprendimai. „Studentų darbai kviečia diskutuoti, įsivaizduoti alternatyvas, permąstyti nusistovėjusius dalykus. Ir būtent dėl to juos labai svarbu parodyti žmonėms“, – apibendrina R. Leitenaitė.