Nedideliame miestelyje JAV užaugęs Kieranas Spenceris studijas Lietuvoje pasirinko dėl gilios, artimai su Lietuva susijusios, savo šeimos istorijos. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir saugumo magistrantūros studijų programoje besimokantis studentas pasakoja, kad jo proseneliai buvo lietuviai.
„Nors mano šeimos ryšys su Lietuva nutrūko jau seniai, aš nusprendžiau, kad noriu pažinti kitą savo tapatybės pusę“, – sako studentas.
Vaikinas prisimena, kad pirmą kartą skrisdamas į Lietuvą bandė įsivaizduoti, kaip prosenelis palieka savo gimtinę ir, kaip jis jaučiasi nežinodamas, kas jo laukia išvykus: „Kai pirmą kartą skridau čia, daug galvojau apie tai, kada paskutinį kartą mano šeimos narys buvo Lietuvoje ir prisiminiau, kad tas žmogus buvo prosenelis, kuris, tikriausiai, išvyko dar arklio traukiamu vežimu.“
Kieranas teigia, kad nors nenori prarasti savo amerikietiškos tapatybės, labai stengiasi išmokti lietuvių kalbą, jog galėtų sklandžiai kalbėtis su kitais ir teigti, kad jis yra ir lietuvis.
Vaikinas pasakoja, kad su šeimos istorija susijusių faktų ir dokumentų išliko labai nedaug: „Prosenelė kilusi iš Jonavos rajono, o prosenelis gyveno ir dirbo netoli Vilniaus. Abu proseneliai XX a. pradžioje paliko Lietuvą ir išvyko į Niujorką. Ten susipažino, pamilo vienas kitą ir susituokė.“
Pasak studento, proseneliams, kad išgyventų svetur, teko dirbti fabrikuose, tuo tarpu vaikino mama – sėkminga gydytoja. Jis teigia, kad mama vis dar prisimena kelis lietuviškus žodžius, kuriuos vartojo jos seneliai ir yra išsaugojusi jų vestuvinę nuotrauką.
Taip pat vaikino šeima turi sovietiniais ženklais pažymėtų laiškų, kuriuos prosenelė gavo iš Lietuvos ir seną lietuvišką Bibliją, kurią ji visur nešiojosi su savimi. „Nors ir žinome keletą įdomių faktų, ir turime išlikusių daiktų, didelė dalis istorijos prarasta“, – pasakoja vaikinas.
K. Spenceris pasakoja, kad nuo to laiko niekas iš jo šeimos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą iki praeitų metų sausio mėnesio.
Prieš vykdamas į Lietuvą, Kieranas susimąstė, kad Lietuva nebėra tokia, kokia buvo prosenelių gyvenimo laikotarpiu. „Kol mano šeima buvo JAV, Lietuva išgyveno pirmąją sovietų, nacių, antrąją sovietų okupacijas, SSRS iširimą, atgavo nepriklausomybę, įstojo į ES ir tapo modernia valstybe“, – vardija vaikinas. Kierano šeima dabar taip pat gyvena visai kitaip.
Kieranas pripažįsta, kad amerikiečiai yra gana formalūs ir labai sunku suprasti, ką jie galvoja: „Sudėtinga kai kuriuos amerikiečius priversti atsikratyti socialinio fasado ir dar sudėtingiau priversti juos pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja“.
O daugelis lietuvių, pasak Kierano, intravertai: „Jeigu jie nepažįsta žmogaus, dažnai jo vengia“. Visgi, vaikinas pabrėžia, kad susipažinus artimiau, lietuviai pasirodo labai malonūs, draugiški ir nuoširdūs žmonės.
Palyginimui vaikinas pasakoja, kad turkai paprastai yra labai socialūs žmonės ir bendrauja su kitais lyg jie būtų artimiausi draugai, net jei jų nepažįsta. Jei jie supyksta, tai nedvejodami tai išreiškia. Taip pat turkai visada nori padėti tiek pažįstamiems, tiek nepažįstamiems žmonėms.
Paklaustas, kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos, lietuvių kilmės vaikinas atsako, kad moka prisistatyti, paklausti kasdienių klausimų ir turimų žinių užtenka norint išsiversti restorane. „Mano mėgstamiausias žodis yra „ačiū“, nes jis skamba taip, kaip jūs čiaudite“, – šmaikštauja Kieranas.
Vis dėlto, jis labai nori išmokti lietuvių kalbą, jog galėtų sklandžiai kalbėtis su kitais ir teigti, kad jis yra ir lietuvis.
Visgi, lietuviškos šaknys nėra vienintelė priežastis, kodėl vaikinas pasirinko Lietuvą ir Kauno technologijos universitetą. Kieranas liko nustebęs, bet tuo pačiu labai džiaugėsi, kad po ilgų paieškų, KTU buvo vienintelis Europos universitetas, leidžiantis teikti paraišką pavasario semestrui gruodį.
Viešosios politikos ir saugumo studijų programa vaikiną labiausiai sužavėjo tuo, kad puikiai papildo jo ankstesnes studijas: „Stambulo Bilgi universitete įgyjau Tarptautinių santykių bakalauro laipsnį“.
Deja, bet dėl pandemijos K. Spenceris Lietuvoje praleido labai nedaug laiko, tačiau pasakoja, kad Kaunas daug ramesnis miestas nei Stambulas, bet iškylantis sunkumas – santūresni studentai ir bendravimas:
„Man liūdna, kad iki šiol dar neturėjau galimybės labiau pažinti savo grupės draugų Lietuvoje“.
Kieranas taip pat pasidalijo įspūdžiais po pirmojo apsilankymo universitete. Jis su šypsena prisimena malonų, jaukų ir šiltą priėmimą įžengus pro KTU Tarptautinių studijų kabineto duris. „Visi buvo labai malonūs, geranoriški ir draugiški“, – pasakoja vaikinas. Jis taip pat džiaugiasi, kad KTU karjeros konsultavimo darbuotojai padėjo iš karto kreiptis dėl praktikos.
Pasak KTU SHMMF programos vadovės Eglės Vaidelytės, Kierano pasirinkta programa yra skirta tiems, kurie nori įgyti komptencijų suprasti, numatyti ir suvaldyti viešosios politikos problemas ir įvairių sričių krizių jai keliamus iššūkius.
Pats K. Spenceris teigia, kad dar nėra galutinai nusprendęs, kur norėtų dirbti ateityje. „Kol kas žinau tik tiek, kad noriu dirbti daugiašalės diplomatijos srityje, pavyzdžiui, Europos Sąjungos arba Jungtinių Tautų institucijose“, – atvirauja vaikinas.
Šiuo metu jis dirba Prahos politinių tyrimų grupėje, Politikos ir visuomenės institute. Kieranas pasakoja, kad atlieka politinių dokumentų analizes ir jam tai labai patinka: „Taip esu informuojamas apie įvairius politinius įvykius pasaulyje“.
Vaikinas yra užtikrintas, kad nori dirbti tarptautiniu mąstu ir daryti tai, kas turi teigiamą poveikį pasauliui. Jis džiaugiasi pasirinkęs studijas KTU ir nekantrauja sugrįžti į Lietuvą bei patirti kuo daugiau nuotykių.
„Lietuvoje mane sutinka ir priima kaip lietuvių kilmės asmenį, tai man labai svarbu“, – sako jis.
Kalbino Emilija Endrikytė
