KTU užsienio studentų ambicijos už šalies ribų – darbas aviacijoje ir lyderių pozicijos

Atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir spartėjantį verslo skaitmeninimą, šiandien vis didėja specialistų, turinčių skaitmeninimo patirties, poreikis, ne išimtis – inžinerijos specialistai. „Kuo toliau, tuo labiau reikės specialistų, išmanančių skaitmeninimo ir automatizavimo procesus ne tik versle, bet ir inžinerijoje. Juk inžinieriai – pirmieji žmonės, kurie pradeda įgyvendinti skaitmeninimo strategijas“, – pastebi Yasser Chibel, KTU studentas iš Maroko.

Mėgstamiausios vaikino sritys – automatika ir robotika, dėl kurių keičiasi įmonių veiklos būdai ir pramonės procesai.

„Tiek automatika, tiek robotika gali darbuotojų suformuluotas užduotis paversti paprastesnėmis, o jas darbuotojai atlieka tiesiog prižiūrint įrenginius“, – teigia Yasser, Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) studijuojantis Elektros ir elektronikos inžineriją.

Galimybės užsienyje

Pabaigus Verslo skaitmenizavimo vadybos ar Elektronikos inžinerijos studijas, užsienyje atsiveria plačios galimybės. Čia studentai gauna darbo pasiūlymus įvairiose srityse – prekybos, paslaugų ar gamybos įmonėse.

„Turint tarptautinį išsilavinimą, atsiveria daugiau galimybių globalioje darbo rinkoje. Pabaigus studijas, susijusias su elektra ir elektronika, studentai nesunkiai randa darbą automatikos, robotikos, atsinaujinančių išteklių srityse“, – pastebi Yasser, svajojantis dirbti aviacijoje.

Verslo skaitmeninimą ir automatizavimą išmanantys specialistai – Yasser ir Safiyya užsienyje taip pat turi nemažas perspektyvas – jie įneša į įmonių veiklą vertingą tarptautinę patirtį. „Atsižvelgiant į pasaulines darbo rinkos tendencijas, Lietuvoje įgytas išsilavinimas, ypatingai anglų kalba, suteikia didesnes galimybes, nes ypač Europoje ir JAV jaučiamas šių specialistų trūkumas“, – teigia Y. Chibel.

Norėdami įsitvirtinti darbo rinkoje, verslo skaitmeninimo specialistai turi pasižymėti strateginio planavimo įgūdžiais. Kaip teigia Safiyya, be strateginio planavimo skaitmeninimas nebus sėkmingai įgyvendintas. „Prieš pradedant įmonių skaitmeninimo procesus, pirmiausia reikia sukurti strategiją, atitinkančią organizacijos tikslus su nurodytomis gairėmis, kuria kryptimi įmonė turi judėti“, – mano S. Baba-zada.

Ateityje Safiyya save įsivaizduoja dirbant lyderės pozicijoje ir svajoja sujungti įgytas skaitmeninimo žinias kartu su strateginio planavimo žiniomis. Ji norėtų skatinti įvairius su įmonių transformacija susijusius projektus, procesus daryti inovatyvesniais ir kurti vertę verslams bei suinteresuotoms šalims.

„Pagrindinės savybės, kurių reikia užimant tokias pareigas, yra kūrybiškumas, leidžiantis kurti įdomius sprendimus, analitinis mąstymas, padedantis optimizuoti strategijas, ir komunikabilumas, skirtas santykiams kurti. Žinoma, reikia mokėti prisitaikyti, nes tai padeda išlikti dinamiškai kintančiame skaitmeniniam pasaulyje“, – savybes vardija Safiyya.

Sportas ugdo karjerai reikalingas savybes

Atvykę į Lietuvą iš užsienio valstybių, studentai nori išnaudoti visas galimybes, siekti naujų iššūkių ir įgyti patirties. Nuolatinio tobulėjimo idėja sužavėtas Y. Chibel teigia, kad iššūkius reikia priimti kaip asmenybės augimo galimybes.

„Mane labiausiai motyvuoja noras siekti daugiau ir keisti nusistovėjusias sistemas nuoširdžiai dirbant savo darbą. Noriu toliau mokytis ir tobulėti tiek kaip asmenybė, tiek kaip savo srities profesionalas“, – sako jis.

Marokietis Y. Chibel laisvalaikiu renkasi sportą – futbolą, šachmatus, stalo tenisą, plaukimą, svorio kilnojimą arba biliardą. Pasak KTU studento, šios sporto šakos ugdo strateginį mąstymą, koncentraciją, kantrybę ir tikslumą.

„Paminėtos savybės – naudingos karjerai, nes jos gerina problemų sprendimo, sprendimų priėmimo gebėjimus ir skatina kuo ilgiau išlaikyti dėmesį, atliekant konkrečią užduotį“, – tiki Yasser.

Sportuojant vaikiną labiausiai džiugina komandinis darbas, kai tikslo gali siekti kartu su kitais komandos draugais, fizinis aktyvumas ir konkurencijos pojūtis, skatinantis tobulėti. „Sportine veikla užsiiminėju keletą metų. Kiekviena sporto šaka suteikia gerą pusiausvyrą tarp protinės ir fizinės veiklos“, – tiki jis.

Naujų skonių išbandymas pasaulio virtuvėse

Plėsdama savo akiratį ir siekdama kuo labiau pažinti supantį pasaulį, tyrinėti kitas valstybes ir jų istoriją, S. Baba-zada daug laiko praleidžia virtuvėje išbandydama kitų pasaulio šalių virtuves. Tokiu būdu ji susipažįsta su užsienio valstybėmis – net tomis, kuriose nėra buvusi.

„Mano mėgstamiausia virtuvė – Viduržemio, nes joje susipina šviežių ir sezoninių produktų skonio intensyvumas. Ruošiu šios virtuvės patiekalus ir viena, ir su draugais, nes bendras patiekalų gaminimo ir dalijimosi aspektas mane daro laiminga“, – pažymi mergina.

Atvykusi į Lietuvą, KTU studentė netruko susipažinti su lietuviška virtuve. Jos mėgstamiausias patiekalas – cepelinai. Tiesa, kol kas mergina dar nebandė šio tradicinio lietuvių patiekalo pagaminti pati.

„Lietuviška virtuvė siūlo skanius patiekalus, o čia populiariausia – maistas, pagamintas iš šviežių ūkininkų paruoštų produktų. Vieni įsimintiniausių patiekalų – cepelinai, virtiniai su bulvėmis, mėsa arba sūriu, patiekiami su grietine ar kiaulienos kumpiu. Šių patiekalų dar pati negaminau, bet vieną dieną tikrai pabandysiu“, – atvirauja S. Baba-zada.

Azerbaidžaniečių virtuvėje gausu patiekalų, atkeliavusių iš kitų regionų, bet Safiyyai labai patinka dolma – pikantišku įdaru iš ryžių, mėsos ir prieskonių įdaryti vynuogių lapai. „Lyginant su lietuvių virtuve, azerbaidžaniečių virtuvė paprastai naudoja daugiau prieskonių ir žolelių. Kita vertus, jos turi ir panašumų, nes abi akcentuoja šviežių produktų naudojimą“, – šypsosi mergina.