Skaičiuojama, kad didžiausioje informatikos olimpiadoje moksleiviams – Tarptautinėje informatikos (IT) olimpiadoje, dalyvauja vos 2–10 proc. merginų. KTU studentė teigia, kad nors ir norėtųsi tikėtis didesnio dalyvaujančių IT olimpiadoje merginų skaičiaus, tačiau nuo 1989-ųjų, kai įvyko pirmoji Tarptautinė informatikos olimpiada, jų skaičius praktiškai nepasikeitė.
„Mažas merginų skaičius IT olimpiadose pastebimas ne tik tarptautiniu, tačiau ir valstybiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Lietuvoje merginų trūkumas šioje olimpiadoje taip pat ryškus. Šiais metais Lietuvos mokinių informatikos olimpiadoje šalies baigiamajame etape dalyvavo apie 50 moksleivių, iš jų – vos dvi merginos. Panašūs skaičiai – ir kitose šalyse“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Programų sistemų studentė Karolina Belousova.
Šiuo metu ji ruošia mergaites Europos merginų informatikos olimpiadai (angl. European Girls‘ Olympiad in Informatics, EGOI).
Šia olimpiada siekiama paskatinti merginas aktyviau domėtis informatika ir programavimu bei padrąsinti dalyvauti tiksliųjų mokslų olimpiadose.
Europos merginų informatikos olimpiada įkurta remiantis kolegų matematikų pavyzdžiu. 2012 metais, atkreipus dėmesį, kad mergaičių susidomėjimas matematikos olimpiada yra mažas, įkurta Europos merginų matematikos olimpiada (European Girls‘ Mathematical Olympiad, EGMO). Šios olimpiados sėkmė padėjo pamatus merginų informatikos olimpiados atsiradimui.
„Kiekvienais metais EGOI gretos vis didėja ir priima vis daugiau dalyvių. Nors olimpiados pavadinimas indikuoja, kad olimpiada turėtų vykti tik Europos mastu, tačiau šiais ir praėjusiais metais olimpiadoje dalyvavo merginos iš visų pasaulio žemynų, išskyrus Antarktidą“, – vardija KTU studentė.
K. Belousova priduria, kad šių metų olimpiadoje vienos šalies delegacijos vadovas dalijosi vienos iš dalyvių sėkme. Po dalyvavimo EGOI, kitais metais ji pateko į Tarptautinę IT olimpiadą ir ten, kovodama su kitais moksleiviais, laimėjo medalį.
„Tokie pavyzdžiai įrodo, kad merginų trūkumo IT srityje problema ryški visame pasaulyje, o suteikdami galimybes merginoms parodyti savo žinias, skatiname jas tobulėti dar labiau“, – atkreipia dėmesį ji.
Įprastai pasiruošimas merginų informatikos olimpiadai prasidėdavo pavasarį. Kadangi merginos, dalyvaujančios šioje olimpiadoje, dažniausiai yra dvyliktokės ir visą savo dėmesį skiria valstybiniams brandos egzaminams, laiko pasiruošti tinkamai būdavo maža. Šiais metais K. Belousova kartu su komanda išbandė naujovę ir pabandė merginas ruošti ne pavasarį, o rudenį, kai prieš olimpiadą – dar visi mokslo metai.
„Rudenį vykdėme jungtinius trijų šalių – Nyderlandų, Liuksemburgo ir Lietuvos – mokymus merginoms, kurios kas dvi savaites gaudavo po naują temą ir keletą uždavinių iš jos. Po dviejų savaičių su būsimomis olimpiados dalyvėmis susitikdavome nuotoliniu būdu išsiaiškinti temą, aptarti sunkiausias vietas ir galimus užduočių sprendimo būdus“, – sako KTU studentė.
Šiais metais K. Belousova šiuos mokymus ketina tęsti, o taip pat turi naują iniciatyvą – olimpiados metu ji susipažino su buvusiu IT olimpiadų dalyviu, kuris užsidegęs padėti laimėti Lietuvos merginoms pirmąjį medalį.
„Kol kas mūsų komandai nėra pavykę laimėti medalio EGOI, todėl aktyviai sukame galvas, kaip galėtume tai pasiekti. Praėjusiais metais sugalvojome, kad reikėtų vykdyti papildomus mokymus mūsų merginoms. Mokymams, be abejo, reikalingos išsamios ir gilios varžybinio programavimo žinios ir tinkamai paruoštas jų formatas“, – akcentuoja ji.
Mintis prisidėti prie merginų ruošimo informatikos olimpiadai K. Belousovai gimė prisijungus prie KTU Talentų akademijos programos „GIFTed“. Ten ji susipažino su kita programos nare – Vaiva Šarauskyte, o ji pasidalijo įkvepiančia patirtimi ir paskatino prisijungti prie EGOI komandos.
„Šiais metais mūsų komandą praplėtė ir dar viena mergina, kuri taip pat buvo „GIFTed“ narė. Iš šio pavyzdžio akivaizdu, kad Talentų akademijoje užmezgamos pažintys įkvepia, o kartu nuveikti galime dar daugiau“, – šypsosi K. Belousova.
Prisijungdama prie programos veiklų K. Belousova išplėtė kompetencijų sąrašą, o viena iš jų – išmoko suomių kalbos. Mergina teigia, kad kiekviena iš jos svajonių tapo tikslais, o galiausiai pasiektu rezultatu.
„Šias įgytas žinias panaudoju ir studijų metu, o taip pat dalinuosi ja su kitais, nes tokie projektai – nepakartojama galimybė įgyti pamatinių žinių apie studijuojamą dalyką visam gyvenimui“, – pabrėžia K. Belousova.
