Nuo neatmenamų laikų mokytojo profesija siejama su išminties ir žinių dalijimusi. Tai asmuo, kuris palieka ir savo pėdsakus jauno žmogaus gyvenime, nes jis ne tik moko, jis nuolat drąsina eiti pirmyn, per ilgai „neužstrigti“ pirmoje kryžkelėje, skatina domėtis naujais dalykais.
Mokytojus rengia ir Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (MGMF), kur studijuojant taikomąją matematiką ar taikomąją fiziką, galima rinktis ir gretutines – pedagogikos studijas. Tai išties unikalu, nes vienu metu įgyjamos dvi profesijos: matematiko ir pedagogo ir/ar fiziko ir pedagogo.
Apie mokytojo profesiją ir jos suteikiamas galimybes pasakojo MGMF dekanė, matematikė ir švietimo ekspertė Bronė Narkevičienė.
– Vadovaujate KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetui, turite sukaupusi nemažą pedagoginę, mokslinę ir vadovavimo patirtį. Koks yra ir koks turėtų būti šiandienos mokytojas? Šiuolaikiškas ir inovatyvus? Turintis daug idėjų, kūrybiškas ir mąstantis globaliai? Mokantis, bet ir pats besimokantis visą gyvenimą? Ko mokykla ir visuomenė tikisi iš jauno pedagogo?
– Tikriausiai nėra labiau visuomenei matomos ir jos didelius lūkesčius keliančios profesijos kaip mokytojo, pedagogo. Švietimo sistemos problemos ar privalumai nuolat yra įvairių visuomenės veikėjų lūpose: politikų, verslininkų, kultūros atstovų.
Tai natūralu – juk švietimo sistemos institucijose beveik be išimties visi esame praleidę savo vaikystę ir dalį jaunystės, kiekvienas pakalbintas žmogus galėtų jums įvardinti jo gyvenimui gerąja ir blogąja (deja) prasme įtakos turėjusius mokytojus ar dėstytojus. Kiekvienas pilietis, jei ne jis pats, tai turi ką nors – giminaitį, draugą, pažįstamą, kuris šiandien mokosi, studijuoja ar dirba švietimo sistemoje.
Švietimo sistema yra tai, kas pirmiausia turi įtakos jos visuomenės išsilavinimui, vyraujančioms bendražmogiškosioms vertybėms, specialistų pasirengimui, o per tai – šalies ekonomikai, jos konkurencingumui, pragyvenimo lygiui ir kokybei.
Koks šio žinojimo apie švietimo sistemos svarbą šalies ir jos visuomenės raidai kontekste šiandienos mokytojas? Pirmiausia – mylintis žmones ir drįstantis prisiimti atsakomybę už savo mokinių, o taip pat ir šalies, ateitį.
Atsparus kai kurių, net ir išsilavinusių, bet visgi dar ir šiandien nesuvokiančių pedagoginio darbo ir mokslo svarbos, asmenų paniekinantiems pasisakymams apie pedagogus ar edukologus, jų darbą ir studijas. Tvirtas žinojime, jog pedagogo darbas reikalauja pasišventimo, bet yra toks, kuris ne tik duoda standartinį dirbančio žmogaus pajamų šaltinį – darbo užmokestį, bet ir neišmatuojamą pridėtinę vertę – mokinių pagarbą, dėkingumą ir galimybę džiaugtis jų pasiekimais. Tiesa, to tenka palaukti, kartais dešimtmetį ir daugiau.
Ko mokykla ir visuomenė tikisi iš jauno pedagogo? Kaip ir minėjau – iš pedagogo visuomenė laukia labai daug, bet pabandysiu tuos lūkesčius sugrupuoti. Pirma – tai mokytojas, kuris turi tvirtas dalykines žinias, antra – turi gilių pedagoginių ir psichologinių žinių bei geba jomis naudotis, trečia – visuomenė iš mokytojo tikisi, kad jis yra pavyzdys savo elgesiu, vertybėmis, lyderyste ir t. t.
– Jūsų fakulteto taikomosios matematikos ir taikomosios fizikos bakalauro studentams nuo antro kurso, greta pagrindinių studijų, gali rinktis ir pedagogikos studijas. Kokių mokytojo profesijai reikalingų žinių čia įgyjama?
– Yra keletas dalykų, dėl kurių KTU MGMF turi itin geras sąlygas ir matematikos ar fizikos mokytojams parengti.
Pirma, neretai mokyklą bebaigiantis žmogus dar nėra tvirtai įsitikinęs, ką jis nori dirbti, o čia atsiveria dvigubos galimybės: studijuodamas Taikomosios matematikos ar Taikomosios fizikos studijų programoje asmuo įgyja galimybę rinktis iš daugybės darbo pasiūlymų, kuriuose reikia matematikos, IT, fizikos žinių ir gebėjimų.
Jei studentas pasirenka ir gretutines matematikos (fizikos) pedagogikos studijas, jis turi dar vieną atvirą profesinį kelią – būti itin stiprias dalykines žinias, veiklos tarpdisciplininėse komandose patirtį turinčiu mokytoju.
Antra, KTU sudaro išskirtines sąlygas atlikti pedagoginę praktiką mokykloje, nes universitetas turi trijų tipų KTU vardo mokyklas: progimnaziją, inžinerinį licėjų ir gimnaziją. Ką jau ir kalbėti apie mokyklas partneres įvairiuose Lietuvos regionuose ar neformaliojo švietimo programas, kurias MGMF siūlo mokykloms. Tad studentai tikrai realiai prisiliečia prie mokytojo darbo specifikos.
– Daugelis jūsų fakulteto absolventų dirba prestižinėse tarptautinėse įmonėse, medicinos įstaigose, bankuose, draudimo bendrovėse, IT sektoriuje ir kt. O kaip su pedagogika?
– Mūsų fakultetas ilgus metus vykdė matematikos mokytojų rengimo programą, tad jau turime savo absolventų, kurie sėkmingai dirba įvairių tipų Lietuvos mokyklose. Ypač didžiuojamės tais, kurie yra matematikos mokymo novatoriai.
Paminėsiu tik kelis pavyzdžius: KTU J. Tumo-Vaižganto progimnazijos mokytoja, dirbanti Klaipėdoje su matematikai gabiais mokiniais, mokytoja Kauno rajone mokanti matematikos ir vedanti šachmatų būrelį. Manau, kad didelis privalumas yra baigti stiprias taikomosios matematikos studijas ir kartu įgyti matematikos mokytojo kvalifikaciją.
Abi šios kompetencijos neabejotinai duoda stiprų sinerginį efektą, o MGMF absolventą, tolesnei profesinei veiklai pasirinkusį vieną iš dviejų jam atvirų kelių, jos praturtina juo keliaujantį ir suteikia pranašumų prieš einantį standartiniu keliu.
– Ar tarp jūsų studentų yra besidominčių pedagogika? Ar jie renkasi šias studijas? Gal skatinate studentus prisidėti prie mokslinių tyrimų? Gal jau pavyko kažką įdomaus nuveikti drauge?
– Džiaugdamasi galiu pasakyti – tikrai taip, nors ir tik vienas kitas, bet yra studijuojančių taikomąją matematiką ir besidominčių pedagogika.
Malonu vadovauti studentų baigiamiesiems darbams, kuriuose itin ryškus tarpdiscipliniškumas, o studentas juose pademonstruoja gebėjimus ne tik parinkti matematinius metodus ir pritaikyti juos duomenims analizuoti, bet ir parodo ne tik matematinės, bet ir psichologinės – pedagoginės literatūros apsiskaitymą.
Be jokios abejonės, aš ir mano kolegės, kurios domisi matematikos didaktika, skatiname studentus gilintis ir į atitinkamus mokslinius tyrimus. Džiaugiamės, kad turime studentų, kurie skaitė pranešimus nacionalinėse konferencijose. Tikimės, kad jau artimiausiais metais jaunieji kolegos pristatys savo atliktus tyrimus.
– Lietuvos universitetuose, pasirinkusiems pedagogikos studijas, skiriama 300 Eur stipendija. Ar tokia finansinė paskata gali padėti tapti geru mokytoju?
– Tikrai ne stipendija lems, ar studentas taps geru mokytoju. Lems paties studento asmenybė, motyvacija, pastangos ir studijų kokybė.
Didelė stipendija tik paskatina pasirinkti studijas, kuriose ji mokama, bet neįpareigoja baigusiųjų studijas dirbti būtent tą darbą, tad tikėkimės, kad tie, kurie priėmė sprendimą skirti stipendiją ir tokiu būdu pasakė A, pasakys ir B – imsis ir kitų sprendimų, būtinų mokytojo prestižo augimui.
T. y., kad jauni žmonės, turintys pašaukimą šiam darbui, matantys jame prasmę ir galėtų savo širdį atiduoti mokiniams, o ne kovoti dėl tokio savęs įprasminimo techninių sąlygų: atlyginimo, tolesnio profesinio augimo ir jo pripažinimo galimybių ar darbo sąlygų.
– Kokias jūs, kaip socialinių mokslų daktarė ir švietimo ekspertė, priskirtumėte savybes, reikalingas sėkmingam mokytojo darbui?
– Apie tris profesijas lietuvių liaudies išmintis sako, kad tą darbą žmogus dirba iš pašaukimo – tai dvasininkas, gydytojas ir mokytojas. Meilė žmogui; savęs nuolatinis auginimas, kad galėtum padėti augti savo mokiniui/studentui/ugdytiniui; džiaugsmas dėl kito pasiekimų; laimė stebint kitų augimą; noras siekti kitų sėkmės – tai asmenybės savybės, kurios sudaro prielaidas mokytojo darbo sėkmei.
– Ką patartumėte jaunam žmogui, kuriam norisi visko daug ir iš karto? Dabar labai populiaru taip norėti. Pavyzdžiui, jeigu abiturientas niekaip neapsisprendžia, kuri mokslo sritis jam patrauklesnė?
– Jei nežinai, ką studijuoti, studijuok matematiką – sutvarkytas ir išlavintas mąstymas dar nė vienos profesijos žmogui nepakenkė. Atvirkščiai – bazinį matematinį išsilavinimą turintys žmonės labai geidžiami daugelyje veiklos sričių.
Įgytos mąstymo, saviorganizacijos kompetencijos nesunkiai leidžia sėkmingai įgyti kitų sričių kompetencijų, jei bakalauro studijų metu paaiškėja, kad visgi labiausiai dominanti veiklos sritis yra ne matematika ar jos taikymai.
Jei žmogus nori visko daug ir iš karto – puiku, jei norai, pastangos ir darbas eina išvien. Pažįstu ne vieną žmogų, kurio nuveikti darbai įkvepia ir žavi savo platumu ir įvairove; ne mažiau žavi tie, kurie yra vienos srities ekspertai ir jų darbai yra plačiai žinomi būtent dėl to išskirtinio įsigilinimo į vieną sritį.
Taigi gerai yra veiklos, interesų ir plotis, ir gylis – tai žmogaus pasirinkimas. Svarbiausias dalykas, kurio palinkėčiau jauniems, savo kelią besirenkantiems žmonėms – tai palaikančių ir padrąsinančių šeimos narių, mokytojų ir draugų šalia.
