Bepilotėms sistemoms pakeitus šiuolaikinę karybą, sparčiai auga ir specialistų, gebančių ne tik valdyti, bet ir prižiūrėti bei remontuoti dronus, poreikis. Siekdami stiprinti šias kompetencijas, Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos kariuomenė (LK) kartu organizuoja Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos bepiločių sistemų technikų-remontininkų kursus.
Kursai vyksta KTU tarpdisciplininio prototipavimo ir eksperimentinių laboratorijų centro „M-Lab“ erdvėse, kur kariai įgyja praktinių žinių ir įgūdžių, reikalingų darbui su dronų sistemomis. Mokymų metu jie mokosi konstruoti, prižiūrėti ir remontuoti dronus, o įgytas žinias iš karto taiko praktikoje. Tam pasitelkiama ne tik universiteto infrastruktūra – praktinės užduotys ir dronų bandymai vykdomi ir greta KTU esančiame Gričiupio parke.
Universitetų ir kariuomenės partnerystė kuria vertę
„M-Lab“ veiklos vystymo vadovės dr. Lolitos Jurkšienės teigimu, KTU šiandien yra plačiai atpažįstamas dėl sukauptų kompetencijų ir demonstruojamos lyderystės kuriant, vystant bei perduodant technologines inovacijas. Universiteto ir gynybos organizacijų partnerystė yra svarbi, nes ji leidžia sujungti mokslines žinias, inovacijų kūrimo potencialą ir praktinius nacionalinio bei regioninio saugumo poreikius.
„Manau, kad universitetams svarbu ne tik būti ten, kur technologijos vystosi realiuoju laiku, bet ir gebėti matyti toliau nei šiandienos poreikiai. Universitetas yra ne tik žinių perdavėjas – ne mažiau svarbus ir jo, kaip žinių kūrėjo, vaidmuo“, – sako L. Jurkšienė.
Anot jos, universiteto vaidmuo yra ne tik sekti technologinius pokyčius, bet ir padėti numatyti jų kryptį bei telkti skirtingų sričių kompetencijas bendriems tikslams pasiekti.
„Šiandienos geopolitiniame kontekste visuomenės pasirengimas, atsparumas ir saugumas tapo kritiškai svarbiomis temomis. Todėl KTU siekia stiprinti gynybos inovacijų ekosistemą, kurti ir tobulinti technologinius sprendimus, telkti akademinį potencialą bei ugdyti kompetencijas, būtinas visuomenės saugumui užtikrinti“, – pažymi ji.
Susijungia akademinės žinios ir praktinė patirtis
L. Jurkšienės teigimu, idėja prisidėti prie LK specialistų rengimo kilo natūraliai. Bendradarbiavimo vystymui didelės įtakos turi ir nuosekliai atnaujinama bei modernėjanti universiteto infrastruktūra, kuriama galvojant ne tik apie mokslo ir studijų procesus, bet ir apie jos pritaikomumą visuomenei.
Pasak KTU Pradedančiųjų tyrėjų prototipavimo centro YOUNG_Lab vadovės Juditos Švaikauskaitės, šie mokymai atskleidė vieną svarbiausių KTU „M-Lab“ laboratorijų centro infrastruktūros pranašumų – lankstumą, inovatyvumą ir pritaikomumą skirtingiems poreikiams.
Pasak J. Švaikauskaitės, kartu tokie mokymai parodo, kad YOUNG_Lab infrastruktūra gali būti prasmingai pritaikoma ir platesnėms partnerystėms – ten, kur svarbus praktinis pasirengimas, gebėjimas greitai prisitaikyti ir technologijas taikyti realiose situacijose.
„Kasdien YOUNG_Lab pirmiausia yra erdvė išskirtinėms studentų patirtims kurti, tačiau jos stiprybė slypi ir gebėjime atliepti labai skirtingus technologinio mokymosi, eksperimentavimo ir bendradarbiavimo poreikius. Tokios partnerystės kuria abipusio mokymosi aplinką, kurioje akademinės žinios, praktinė patirtis ir skirtingų sričių kompetencijos papildo viena kitą“, – sako ji.
Rengia operatyviau
Techninio personalo rengimo poreikis LK buvo identifikuotas dar 2025 m. pradžioje. Ieškant tinkamų patalpų, infrastruktūros ir įrangos, sprendimas buvo rastas bendradarbiaujant su KTU. „M-Lab“ laboratorijos sudarė sąlygas operatyviau rengti specialistus, kurių kompetencijos šiandien tampa vis svarbesnės modernioje karyboje.
Kursai sulaukia didelio susidomėjimo – į juos atrenkami motyvuoti ir žingeidūs kariai. Pasak LK atstovų, didžiausią pasitenkinimą teikia tai, kad įgytos žinios ir įgūdžiai vėliau sėkmingai pritaikomi realioje karinėje veikloje.
Pasak LK atstovų, šie mokymai yra itin koncentruoti – mokoma tik to, kas bus tiesiogiai panaudojama vykdant karines užduotis.
LK vykdomas tiek dronų operatorių, tiek techninio personalo rengimas. Specialistai mokomi savarankiškai atlikti sistemų priežiūrą ir remontą, pritaikyti valdymo bei vaizdo perdavimo sprendimus prie besikeičiančios situacijos ir užtikrinti nepertraukiamą sistemų veikimą.
Dronai tapo neatsiejama šiuolaikinės karybos dalimi
Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama didelėms, brangioms ir ilgai kuriamoms bepiločių orlaivių sistemoms. Tačiau pastarųjų metų karinių konfliktų patirtis parodė, kad tokios sistemos ne visada yra efektyviausias sprendimas.
„Gebėjimas masiškai gaminti tūkstančius pigių FPV ir vidutinio nuotolio dronų, kurie užduotis vykdo minimaliomis sąnaudomis, dažnai yra naudingesnis nei kelios itin brangios sistemos“, – pažymi LK atstovai.
Pasak jų, dronai leidžia vykdyti užduotis, kurioms būtinas didelis tikslumas realiuoju laiku, minimali rizika karių gyvybėms ir maksimalus efektyvumas. Jie naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui, tiksliems smūgiams, logistikos užduotims ir kitoms operacijoms.
„Bendrieji karybos principai nepasikeitė – dalis užduočių tiesiog pradėtos vykdyti pasitelkiant dronus. Dronų panaudojimo galimybes šiandien riboja tik žmogaus fantazija.“
Nuosekliai plėtojama LKM ir KTU „M-Lab“ partnerystė, įgyvendinami bendri projektai ir kuriama pridėtinė vertė sulaukia ir tarptautinio pripažinimo, atveriant galimybes naujiems projektams ir žinių mainams.
