Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje, 2021-ųjų metų kovo mėnesį, elektros ir elektronikos inžinerija buvo viena paklausiausių specialybių visoje šalyje. Problema – ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio aukštosios mokyklos neparengia pakankamai specialistų šiai pramonės šakai. Toks globalus inžinierių trūkumas verčia sunerimti ne tik Lietuvos ir užsienio darbdavius, bet ir aukštąsias mokyklas.
Universitetų reitingų portalas „QS Top Universities“ pateikia prestižiškiausių studijų 2021 metais sąrašą, kuriame teigiama, jog elektros, elektronikos, mechanikos bei informatikos inžinerija bei kompiuterių mokslas yra pačios geidžiamiausios ir dažniausiai būsimų studentų peržiūrimos studijų programos.
Tačiau elektros ir elektronikos specialistų visame pasaulyje tendencingai mažėja nepaisant to, kad įvairių technologinių prietaisų bei sistemų paklausa nesustabdomai auga, o gamyklos, priverstos tenkinti vartotojų poreikius, nebegali to atlikti greitai ir kokybiškai.
Paklausa tik augs
Nepaisant to, kad dauguma procesų pramonėje jau yra automatizuoti, vis dar gajus mitas, kad inžinieriumi būti neapsimoka – pastarieji dar prilyginami nekvalifikuotiems darbuotojams ar nuobodų, rutininį darbą dirbantiems.
„Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas tokius teiginius neigia: „Toks išsilavinimas duoda žinių apie vieną esminių dabar pasaulį keičiančių technologijų sritį. Taigi baigus elektronikos inžinerijos ar panašias studijas, tai nereiškia, kad visą gyvenimą privalomai darbuosiesi tik prie mikroschemų – pramonėje reikalingi ir įvairūs vadovai, o inžinerinis išsilavinimas čia duoda didžiulį pliusą.“
Docentė Rūta Jankūnienė, Kauno technikos kolegijos (KTK) elektronikos technikos studijų programos kuratorė, taip pat pabrėžia, kad įvairių buityje, medicinoje, transporto ir kitose šakose naudojamų elektroninių prietaisų vis daugėja, tad norint užtikrinti jų gamybą, reikia ne tik mokėti lituoti laidus: „Elektronikos sistemas ir prietaisus reikia gebėti projektuoti, derinti bei eksploatuoti, o tai reiškia, kad reikalingi įvairūs inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai.“
Skaičiuojama, kad 2030 metais, inžinieriai bus vieni iš labiausiai reikalingų darbuotojų, o ypač vertinami – papildomai turintys vadybinių, komunikacinių gebėjimų. A. Veršinskas sutinka, kad artimiausiu metu pramonė negalės išsiversti be inžinierių.
„Automatizacija nemažina, o tik didina inžinierijos specialistų poreikį. Automatinius robotus suprojektuoti, sukonstruoti, prižiūrėti turi žmogus“, – teigia Kaunas IN atstovas.
Jo nuomone, pati rinka indikuoja kokios specialybės paklausios, o šiuo metu pastebimas elektronikos inžinierių trūkumas ir aktyvūs įmonių veiksmai siekiant juos pritraukti, kaip bendra iniciatyva „Ateitis – elektronikams!“, geriausiai įrodo šviesią šį kryptį pasirinkusiųjų perspektyvą.
Karjera dar nebaigus studijų
Nors Lietuvoje jau kurį laiką kalbama apie elektronikos inžinierių stygių, tai problema, su kuria susiduria net didžiausios pasaulio technologijų kompanijos. Net pažvelgus į technologijų gigantes Boeing, Apple ar kompanijas Silicio slėnyje, pastebimas inžinierių, gebančių dirbti su technine įranga, trūkumas.
Deja, bet situacija Lietuvoje dar prastesnė – nors darbo rinkoje sparčiai auga kvalifikuotų inžinierių paklausa, inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete ir Kauno technikos kolegijoje renkasi vis mažiau jaunuolių, todėl Lietuvoje įsikūrusios įmonės susiduria su inžinierių bei technikų trūkumu.
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) dekanas, profesorius Algimantas Valinevičius pastebi, kad Lietuvoje elektros ar elektronikos inžinieriui norintiems greičiau įsilieti į darbo rinką įsidarbinti gana paprasta. Pasak dekano, Kaune įsikūrusios inžinerijos pramonės atstovės, tokios kaip „Hella Lithuania“, „Kitron“, „Continental Automotive Lithuania“, „Littelfuse LT“ ir kitos nuolat ieško gabių elektronikos inžinerijos studentų, kurie papildytų darbuotojų gretas.
„Universitete vedamas studentų įsidarbinamumo baigus studijas rodiklis, kuris, Elektros ir elektronikos fakultete, galima teigti, yra virš šimto procentų – dauguma studentų, dar nebaigę mokslų, atlieka praktikas įmonėse, kuriose vėliau lieka dirbti“ – džiaugiasi A. Valinevičius.
R. Jankūnienė, pritaria, kad elektronikos inžinerijos studentai yra vieni iš geidžiamiausių profesionalų šiandieninėje darbo rinkoje. Pasak jos, elektronikos studijos yra grįstos praktiniu darbu, tad dar studijuojantis ar ką tik baigęs studijas, absolventas yra ne tik patrauklus darbdaviui, bet ir jau pakankamai susipažinęs su gamybos, projektavimo specifika.
Neapsiriboja mikroschemomis
A. Veršinskas teigia, kad inžinerija turėtų būti jaunuolius jaudinanti ir dominanti sritis. „Galbūt moksleiviams neparodoma, kad tie mokslai, kuriuos dabar kremta – fizika, matematika, informatika – yra pagrindas, kuriais šiandien keičiamas pasaulis; kad išmokta konkreti teorija realiai veikia jų pačių vairuojamuose automobiliuose, telefonuose“, – dalinasi jis.
EEF dekanas A. Valinevičius pabrėžia, kad elektros, elektronikos inžinerija neapsiriboja tik darbu su mikroschemomis. Pasak jo, doktorantai, rengiantys savo projektus neretai daugiau laiko praleidžia projektuodami ir programuodami prie kompiuterio, nei prie schemų.
„Šiandien jau sunku suprasti kur baigiasi inžinerija, o kur prasideda programavimas, todėl inžinieriai – labai lankstūs specialistai“, – pastebi jis.
Anot A. Valinevičiaus, elektronikos inžinieriai yra ir programuotojai. „Įterptinių sistemų programuotojų atlyginimai darbo rinkoje – įspūdingi, o jų labai trūksta. Į Lietuvą atvykę įvairūs investuotojai dažnai pirmiausia klausia ar čia rengiami įterptinių sistemų programuotojai, kiek tokių specialistų ruošiame. Deja, bet į elektronikos inžinerijos studijų programas neįstoja tiek studentų, kad būtų galima jų paruošti pakankamai“, – teigia dekanas.
Praranda galimybę tapti inžinieriais
Pasak LAMA BPO sudaryto 2020 metų abiturientų sričių prioritetų sąrašo, pastebima, kad jaunuolių susidomėjimas inžinerijos, informatikos, matematikos mokslais kasmet krinta, o Eurostat 2018 metų duomenimis, Lietuvoje į inžinerines bei technologines specialybes stoja mažiau pirmakursių, nei Europos Sąjungos vidurkis.
Pasak KTU profesoriaus, kad taip yra dėl kelių svarių priežasčių. Jis teigia, kad šiandien vis dar išlikęs lyčių stereotipas – nors ir auga, merginų, besirenkančių STEM mokslus, procentas yra pastebimai mažesnis nei vaikinų. Pasak jo, KTU tik apie 15% merginų renkasi elektros, elektronikos inžinerijos studijas.
Universitete vedamas studentų įsidarbinamumo baigus studijas rodiklis, kuris, Elektros ir elektronikos fakultete, galima teigti, yra virš šimto procentų – dauguma studentų, dar nebaigę mokslų, atlieka praktikas įmonėse, kuriose vėliau lieka dirbti.
– Algimantas Valinevičius, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) dekanas
Andrius Veršinskas pastebi, kad merginos, kurios sudaro kone pusę visos populiacijos, nedrąsiai žiūri į šios krypties mokslus, tad taip sumažina ne tik savo karjeros perspektyvas, bet ir potencialių inžinierių skaičių pramonėje. Anot jo, taip gali būti dėl to, kad merginos nemato pavyzdžių, į kuriuos gali lygiuotis, o ne dėl atitinkamų gabumų trūkumo: „Statistiškai merginos mokyklinėse disciplinose mokosi taip pat gerai, o kartais net geriau nei vaikinai.“
Pasak Kaunas IN atstovo, problema pastebima ir mokomųjų dalykų lygių profiliavime: moksleiviai, žiūrėdami į trumpalaikę perspektyvą, pasirenka mokykloje sustiprintai nesimokyti gamtos ir technologinių mokslų dėl jų tariamo sudėtingumo, tad taip susiaurina savo pasirinkimus ir galimybes studijuoti ateityje.
Tam pritaria ir dekanas A. Valinevičius: „Profiliavimas mokyklose dažnai „nukerpa“ dalį galimybių rinktis studijas. Pavyzdžiui, pasirinkę silpnesniu lygiu mokytis matematiką, fiziką, informatiką, net ir norėdami jaunuoliai vėliau nebegali įstoti į inžinerines specialybes.“
Pasak pašnekovų, šios specialybės matomumas turėtų didėti – įmonės, kurioms reikalingi įvairūs elektros, elektronikos inžinieriai, neturi kaip pasireklamuoti ir pasirodyti jaunajai kartai, tad jie dažnai net nepastebimi kaip galimi darbdaviai. Tik matydamas realius pavyzdžius ir žinodamas apie platesnį savo galimybių spektrą, moksleivis gali svarstyti apie inžinieriaus karjerą.
