Šventinių fejerverkų garsai ir šviesos naujametinę naktį džiugina ne kiekvieną gyventoją. Ne paslaptis, jog pirotechnikos garsas kelia didžiulį stresą ne tik naminiams gyvūnams, miesto paukščiams, bet ir jautresniems gyventojams. Artėjant Naujųjų Metų nakčiai vis intensyvėja diskusijos – ar mums reikia fejerverkų?
Fejerverkų leidimo laikotarpis gruodžio mėnesį nuolat lydimas aplinkos taršos klausimų, pranešimų apie ligoninių skubios pagalbos ir traumų skyrių darbą. Šiais metais Lietuvai glaudžiant nuo karo bėgančius ukrainiečius, svarbu nepamiršti atsižvelgti ir į jų psichinę sveikatą.
Kai kuriems fejerverkai – tai neatsiejama švenčių dalis suteikianti daug laimės, tačiau reikėtų nepamiršti ir tų, kuriems jie nėra džiaugsmingas reginys. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius pasakoja, kad asmenims, turintiems potrauminį streso sutrikimą (PTSS), pavyzdžiui, tiems, kurie dalyvavo karo veiksmuose, staigūs, netikėti fejerverkų garsai, kvapai gali iššaukti traumuojančius prisiminimus, sukelti intensyvų nerimą bei baimę.
Psichologas įspėja, jog svarbu nepamiršti ir žmonių, kurie ypatingai jautrūs išorės dirgikliams: „Švenčių metu, ypač Naujųjų metų išvakarėse dėl fejerverkų aplinka yra triukšminga, nenuspėjama, todėl, asmenims, kuriems yra diagnozuoti autizmo spektro sutrikimai (ASS) ir kurių pojūčiai yra per stiprūs, tiek daug jutiminės informacijos gali sukelti stiprų nerimą bei labai varginti.“
Dėl fejerverkų keliamų garsų kenčia ir keturkojai. Kadangi neretai gyvūnų klausa būna gerokai geresnė nei žmonių, sproginėjančių fejerverkų garsas gali jiems sukelti baimę. Pasak psichologo, tikėtina, kad gyvūnai, kuriems tokie garsai yra neįprasti, bandys pasislėpti, pabėgti ir pasitraukti iš tokios situacijos.
„Slėpdamiesi gyvūnai gali susižaloti, sužaloti kitus, išbėgti į gatvę, naminiai gyvūnai gali pabėgti nuo savo šeimininkų. Gyvūnas išsigąsta, o bandant jį parsivesti namo, jis gali reaguoti ir agresyviai. Be to, netikėto, nenuspėjamo didelio triukšmo poveikis gali būti ir ilgalaikis. Todėl, kitą kartą gyvūnas susidūręs su kiek didesniu, netikėtu triukšmu gali vėl išsigąsti, išgyventi stresą bei nerimą“, – teigia E. Lukoševičius.
KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė pasakoja, jog pasirodžiusi Vokietijos Federalinės aplinkos apsaugos agentūros 2021 metų oro kokybės ataskaita atskleidė, kad Naujųjų Metų naktį kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą paros ribinę vertę.
„Kai kuriose srityse nustatyta norma viršijama net iki 11 kartų, tuo tarpu 2021-aisiais, kuomet dėl karantino fejerverkų nebuvo, ribinė vertė praktiškai nebuvo viršyta“, – teigia mokslininkė.
KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentė V. Kaunelienė, komentuodama šiuos duomenis, teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama apie vidutinius paros skaičius, taigi koncentracija pirmosiomis Naujųjų Metų valandomis yra nepalyginamai didesnė, kas lemia ir tokį ženklų paros oro užterštumo padidėjimą.
V. Kaunelienė pasakoja, jog svarbu pabrėžti, kad fejerverkų naudojimas lemia ir policiklinių aromatinių angliavandenilių, suodžių, sunkiųjų metalų emisiją į aplinką. Pastarųjų junginiai fejerverkams suteikia spalvas.
Pasak mokslininkės, fejerverkų taršos mastas yra išties didelis. Nuo taršos poveikio reiktų galimai labiau izoliuoti jautrias gyventojų grupės – sergančius kvėpavimo, širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, vaikus.
Fejerverkai kuria įspūdingą reginį, tačiau siekiant apriboti jų neigiamą poveikį aplinkai, nemažai miestų ima drausti ar riboti fejerverkus. Didžiuose Vokietijos miestuose draudžiama fejerverkus naudoti miestų centruose.
„Siekiant užtikrinti oro kokybę 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių metu, Kinijoje imtasi įvairių taršos mažinimo priemonių, tarp kurių buvo ir fejerverkų draudimas Pekine ir jo apylinkėse“, – pasakoja V. Kaunelienė.
Praėjusią vasarą Europą alinant karšiams, Prancūzijoje tradicinių Bastilijos dienų metu buvo atsisakyta fejerverkų dėl ir taip jau neigiamo poveikio sveikatai. Mainais gyventojams pasiūlytas nemokamas baseinų lankymas.
Vis daugiau JAV valstijų Nepriklausomybės dienos fejerverkus keičia lazerių ir muzikos pasirodymais. Ši alternatyva yra kiek brangesnė nei fejerverkai, taip pat būtina užtikrinti, kad tokie šou elementai netrukdytų aviacijai. Kita sparčiai populiarėjanti technologija yra dronų pasirodymai. Pastarųjų naudojimas suteikia labai daug kūrybinės laisvės sukurti įspūdingus reginius.
V. Kaunelienė teigia, kad lietuviams taip pat vertėtų žengti pažangos keliu ir šventinę atmosferą pradėti kurti moderniomis technologijomis.
„Žinoma, turime įvertinti, kad nors lazeriai ir dronai nėra vienkartinio naudojimo gaminiai, jų gamyba bei atliekų perdirbimas taip pat sukuria nemažai aplinkosaugos iššūkių“, – teigia V. Kaunelienė, tačiau pabrėždama, jog šiuos – vis tiek yra lengviau kontroliuoti.
