Pasaulio ekonomikos forumas įvardija, kad šiandien kūrybiškumas yra 1 iš 5 svarbiausių kompetencijų. Viešojoje erdvėje vis dažniau nerimaujant, ar dirbtinis intelektas neužgoš šio įgūdžio, KTU profesorius kviečia į tai žvelgti kritiškiau – ateityje žmogiškosios įžvalgos ir skaitmeninių gebėjimų derinys gali tapti svarbia kūrybos varomąja jėga. Tad ar tikrai šiandien didžiausias iššūkis kūrybiškumui yra tai, kad DI jau išmoko kurti? O gal patys žmonės atpranta ieškoti naujų sprendimų?
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Maskeliūnas sako, kad dirbtinis intelektas (DI) jau tapo mūsų gyvenimo dalimi ir reikia priimti, kokius rezultatas šis įrankis jau pasiekia su mūsų pačių pagalba ir kūryba.
„Turim įrankį, kuris leidžia žmogui greičiau išbandyti dešimt idėjų vietoje vienos, nebijoti pradėti nuo tuščio lapo ir net tyčia sukurti kažką absurdiško vien tam, kad pamatytų, kur tai nuves. Kita vertus, jeigu visi pradėsime jam sakyti, kad sugalvotų, ką nors gero, ar ilgainiui nepradėsime visi gauti labai panašių idėjų?“, – retoriškai klausia KTU profesorius.
Kūrybiškumas kuria technologijų pažangą
Visgi, klausimas, ar technologijos ir DI gali pakeisti žmogaus kūrybiškumą, turi ir kitą pusę. Pasak „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės – įmonės „HELLA Lithuania“ Technikos skyriaus vadovo Arvydo Maciulevičiaus, be kūrybiškumo nevyktų technologijų raida. Geriausias to pavyzdys – kasdien žmonių naudojami automobiliai: prieš 30 metų automatinė klimato kontrolė ar elektriniai langai buvo laikomi prabangos ženklu, tačiau kūrybiškų žmonių idėjos juos pavertė įprasta kasdienio automobilio dalimi.
„Keičiasi kartos, keičiasi poreikiai, keičiasi ir tai, kaip vyksta kūrybinis procesas. Tačiau kūrybiškos asmenybės visais laikais buvo vertinamos – čia niekas nepasikeitė. Nebent tai, kad ši kompetencija įgauna vis didesnį pagreitį inžinerijoje, o tokių žmonių poreikis tik didėja“, – akcentuoja A. Maciulevičius.
A. Maciulevičiaus teigimu, daugiausia kūrybiškumo šiuo metu reikia naujų gamybos ar kokybės kontrolės metodų vystyme, nes norint konkuruoti šiandieninėje rinkoje, reikia surasti geresnius, efektyvesnius ir pigesnius būdus, kurie užtikrintų gamybos našumą bei produkto kokybę.
„Ši kompetencija technologijose atsiskleidžia tada, kai ieškoma ne tik kaip patobulinti esamą sprendimą, bet ir kaip jį pakeisti iš esmės, kad būtų galima sutaupyti medžiagų, paspartinti gamybą ir lengviau užtikrinti viso proceso kokybę“, – pasakoja A. Maciulevičius.
Svarbiausia – nuolat mokytis
Kūrybiškumui neužtenka vien erdvės idėjoms – svarbu ir nuolat plėsti savo kompetencijas. KTU profesorius sako, kad DI gali tiek žmogui padėti mokytis ir išlaisvinti jo kūrybiškumą, tiek jį apriboti, o viskas priklauso tik nuo to, kas valdo kūrybinį procesą ir ar žmogus pats tai suvokia.
„Jei žmogus pateikia savo mintis ir paprašo pateikti netikėtus variantus, sujungti nesusijusias idėjas, suabejoti jo pasirinkimais, tuomet mokymosi galimybių iš DI atsiranda gerokai daugiau ir galima per kelias minutes išbandyti tai, kam anksčiau būtų reikėję valandų ar net dienų“, – akcentuoja prof. dr. R. Maskeliūnas.
„Kai turime didelę prieigą prie informacijos, nesunku žinias gilinti įvairiose srityse, tad būti vienos siauros srities ekspertu nebėra didelis privalumas, kokiu buvo anksčiau. Daug daugiau vertės atsiranda gebėjime sujungti skirtingų sričių žinias“, – pažymi A. Maciulevičius.
Jauniems žmonėms, jau galvojantiems apie savo vietą ateities darbo rinkoje, įmonės „MT Group“ vykdomoji direktorė dr. K. Norvaišienė pataria, kad svarbiausia ugdyti norą mokytis, nes universitetas suteikia svarbų profesinių žinių pagrindą, tačiau studijų pabaiga neturėtų reikšti mokymosi pabaigos.
„Nereikėtų bijoti, jei karjeros pradžioje tektų pakeisti kryptį, išbandyti kitą poziciją ar prisiimti atsakomybę už sritį, kurios iš pradžių neplanavo. Įmonėje turime kolegų, kurie per savo darbo metus pakeitė ne vieną poziciją, ir tai tikrai nėra silpnybė. Priešingai – tai rodo žmogaus universalumą ir gebėjimą bendradarbiauti“, – pastebi dr. K. Norvaišienė.
