Universitete studentai ne tik įgyja žinių, bet čia gimsta ir naujos idėjos, pritaikomos sprendžiant aktualias visuomenės problemas. ECIU universitetas – jungtinis Europos universitetas, kuris sukviečia skirtingų šalių studentus kartu spręsti realius regionų ir globalius iššūkius.
Studentai sprendžia efektyvaus išteklių valdymo, miestų perėjimo prie žiedinės ekonomikos, socialinių visuomenės problemų bei kitus iššūkius. Pasirinkti iššūkius jie gali bet kuriame iš 12 Europos universitetų, priklausančių ECIU konsorciumui – tarp jų ir Kauno technologijos universitete (KTU). Problemų sprendimai gali būti įvairūs – nuo kavos atliekų per/panaudojimo iki specialios infrastruktūros, padėsiančios žmonėms, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis substancijomis.
Pirmieji Lietuvoje Kauno miesto savivaldybės pasiūlyti iššūkiai pritraukė ne tik KTU, bet ir kitų Europos universitetų studentus. Tuo tarpu, KTU studentai turėjo galimybę prisidėti ir prie užsienio universitetų iššūkių sprendimo.
KTU Informatikos magistrantūros studijų studentas Arnas Nakrošis, kuris dalyvavo pirmajame Lietuvoje ECIU universiteto rudens semestro iššūkyje „Efektyvus išteklių valdymas Kauno mieste“, jį pasirinko dėl globalių ekologinių problemų, kurios bėgant metams – vis ryškesnės.
„Dėl šios priežasties privalome imtis veiksmų, kad sustabdytume situacijos blogėjimą. Nors ekologinės problemos yra labai didelio masto, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti nors mažais darbais. Šis iššūkis yra susijęs su resursų per/panaudojimu, perskirstymu ar suvartojimo mažinimu“, – pasakoja jis.
Kartu su savo komanda A. Nakrošis sprendė resursų mažinimo iššūkį – bandė atrasti sritį, kurioje būtų galima sumažinti vartojimą, o kadangi tai yra plačiai tiriama sritis, jos tobulinimas taip pat reikalauja ir didelio kiekio, plataus spektro žinių.
„Tokią patirtį aš vertinu labai teigiamai, nes dar studijų metu yra suteikiama galimybė prisidėti prie realių problemų sprendimo, susipažinti su projektų procesu bei praplėsti kontaktų sąrašą. Taip pat aš labai džiaugiuosi, kad verslo įmonės ir, šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybė, prisideda prie tokių iniciatyvų siūlydami iššūkius, suteikdami studentams galimybę tobulėti ir tuo pačiu metu gauti naujų idėjų, kurios gali padėti išspręsti esamas problemas“, – teigia studentas, kilęs iš Panevėžio.
Tuo tarpu KTU „Erasmus+” studentas iš Prancūzijos Charli Richaud, pasakoja, kad Kaunas yra pirmasis didmiestis, kuriame jis gyvena. Vis dėlto, studentas pastebi, kad Kaunas labai skiriasi nuo tų miestų, prie kurių jis yra pripratęs, todėl jis jam vis dar yra svetimas. Tiesa, studento iš Prancūzijos manymu, dauguma miestų susiduria su panašiomis problemomis.
„Aplinkosaugos įstatymai yra gana abstraktūs. Šio iššūkio metu, kai ieškojome konkrečių įstatymų ir kaip jie yra taikomi, „Aplinkos teisės ir verslumo“ modulis, kurio metu rinkausi iššūkį, tapo labiau apčiuopiamas. Nors tai buvo labai įdomi patirtis, aš asmeniškai gyvenu toli nuo didmiesčių, nes manau, kad juose – sunku gyventi, susiduriama su daug problemų. Todėl pati idėja padėti išspręsti vieną iš didmiesčių problemų, man pasirodė itin patraukli“, – sako C. Richaud, Avinjono universitete studijuojantis maisto technologijas ir procesų inžineriją.
Nors jau seniai gyvenanti Vilniuje, tačiau iš Kauno kilusi KTU Socialinės gerovės ir politikos programos magistrantė Rūta Pelikšienė, sužinojusi apie ECIU iššūkius ir galimybę prisidėti prie gimtojo miesto gerovės, pasirinko iššūkį „Kauno perėjimas prie žiedinės ekonomikos“. Tai dar vienas Kauno miesto savivaldybės pasiūlytas iššūkis, prie kurio studentai prisijungė pavasario semestre.
„Šį pasirinkimą lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia, žiedinė ekonomika yra neatskiriama nuo tvarumo, o man tai pati įdomiausia tema. Antra, sužavėjo galimybė prisidėti prie realių ir apčiuopiamų pokyčių. Ir galiausiai – galimybė papildyti akademinę patirtį, įgytas žinias pritaikant realiose situacijose. Iššūkiui jau einant į pabaigą galiu užtikrintai pasakyti, kad mano lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu“, – pasakoja R. Pelikšienė.
Su komanda dirbanti ties kavos atliekų per/panaudojimu, magistrantė primena, kad kavą geriame beveik visi, tačiau retas susimąstome, kad tirščiai yra daugiau nei atlieka – juos galima panaudoti trąšoms, gatvių barstymui žiemą ir dešimtimis kitų būdų.
„Užuot išmetę kavos tirščius į šiukšliadėžę, galime juos panaudoti miesto reikmėms. Tai tik vienas iš pavyzdžių, ką kiekvienas galime padaryti, kad ir rytoj, ir po dešimties metų gyventume švarioje planetoje. Norėdami ne tik patys džiaugtis gamta, švariu oru, tačiau ir leisti šį džiaugsmą patirti ateities kartoms, privalome imtis veiksmų – nebegalime tiesiog vartoti ir laukti kol kažkas ateis ir išspręs mūsų problemas“, – skatina ji.
Studijų KTU metu R. Pelikšienė įsitikino, kad gerovę galima pasiekti vadovaujantis tvarumo principais, o žiedinė ekonomika – vienas iš daugybės šių principų pritaikymo pavyzdžių.
„Magistro studijos man padėjo suprasti, kad savo ateities karjerą noriu sieti su tvarumu, o dalyvavimas ECIU iššūkyje tik patvirtino, kad tai – teisingas sprendimas. Neabejoju, kad žinios ir patirtis, kurias įgijau bus naudingos ir ateityje – jos išties praktiškos, pritaikomos ir unikalios“, – sako ji.
Komanda, su kuria studentė sprendė iššūkį, teigia, kad tvariai gyventi galima kiekviename žingsnyje, ir tai nereikalauja didelių pastangų ar kardinalaus gyvenimo būdo pakeitimo. R. Pelikšienė įsitikinusi, kad tvariam gyvenimui tereikia noro pakeisti vieną įprotį kitu – galbūt šie pokyčiai gali prasidėti nuo rytinio kavos puodelio?
Aveiro universiteto iššūkyje „Technologijos ir miestas“ (angl. Tech and the City) dalyvaujantis KTU Programų sistemų trečio kurso studentas Lukas Arlauskas šį ECIU universiteto iššūkį pasirinko dėl įdomios tematikos: daiktų internetas, 5G technologijos ir miesto infrastruktūros gerinimas naudojant surinktus duomenis.
„Į šias temas gilinausi ir anksčiau, kadangi esu technologijų entuziastas ir domiuosi inovacijomis. Manau, kad didžiųjų duomenų analitika ir daiktų interneto technologijos tik pradeda savo didįjį žygį ir matysime dar daugiau sprendimų orientuotų būtent į šias technologijas. Vis didėjanti paklausa integruotoms sistemoms ir išmaniųjų namų, miestų sprendimams skatina mane manyti, kad ateitis turi dar daug ypatingų sprendimų prieš akis“, – sako L. Arlauskas.
Jo komanda pasirinko spręsti socialinę problemą – benamystę, piktnaudžiavimą alkoholiu ir kitomis substancijomis. Nors šiuo metu studentai dar tik sprendžia iššūkį, jie mano, kad galima sukurti specialią infrastruktūrą, kurioje benamis galėtų užsiregistruoti darbui, ir gauti algą į virtualią sąskaitą, o nuėjęs į parduotuvę nusipirkti tik leistinų prekių. Lygiagrečiai šalia to yra sprendžiamos asmens autentifikacijos problemos ir taikomi žiedinės ekonomikos principai.
„Šis iššūkis man patinka tuo, kad nėra griežtai apibrėžtų reikalavimų sprendimo kūrimui – komandos pasirenka pačios kokiai konkrečiai problemai sprendimą kuria. Šalia to, dirbame su „Altice Labs“ įmone, kuriančia inovatyvius produktus telekomunikacijos ir informacinių technologijų rinkai. Įmonės atstovai konsultuoja įvairiais klausimais“, – įspūdžiais dalijasi L. Arlauskas.
Tarptautinė patirtis jam suteikia progą pažinti skirtingas kultūras, o tai yra svarbu dėl potencialios startuolių plėtros galimybių ateityje. Be to, aktyvus bendradarbiavimas su tarptautinio pripažinimo sulaukusia įmone „Altice Labs“ – tai šansas gauti reikiamus kontaktus, ir atverti duris ir įsidarbinimo galimybėms.
„Pats iššūkiu grįsto mokymosi metodas man pasirodė gan įdomus ir natūralus būdas žvelgti į kylančias problemas ir jas spręsti: sukonkretizuoji problemą, suformuluoji kylančius klausimus, susintezuoji sprendimą. Kitiems studentams rekomenduočiau dalyvauti iššūkyje, jeigu randate temą, kuri nuoširdžiai domina. Būkite pasiruošę pasigilinti į iššūkio problematiką ir pagilinti techninių sprendimų dizaino įgūdžius“, – rekomenduoja KTU bakalaurantas.
ECIU universitetas – tai Europos Universitetas, kurio studentai, dėstytojai ir tyrėjai bendradarbiauja su miestais ir įmonėmis, spręsdami realaus gyvenimo iššūkius. Daugiau apie universitetą rasite čia.
