„Jei greitai gendantis maistas automobilyje ar karštyje buvo laikomas ilgiau nei rekomenduojama, jo geriau neberagauti patikrinimui. Ragavimas nėra maisto saugos testas“, – sako KTU mokslininkė.
Likučiai po iškylos: pasilikti ar išmesti?
Pasibaigus iškylai ar šventei, pirmasis klausimas turėtų būti ne „ar gaila išmesti?“, o „kiek laiko ir kokiomis sąlygomis šis maistas buvo laikytas?“
„Jei greitai gendantis maistas kambario temperatūroje ar lauke buvo laikomas iki 2 valandų, o karštyje – iki maždaug 1 valandos, jį galima nedelsiant supakuoti, atvėsinti ir įdėti į šaldytuvą. Jei maistas buvo laikomas ilgiau, ypač karštą dieną, geriau nerizikuoti. Svarbu suprasti, kad greitai gendantį maistą pavojingiausia laikyti temperatūroje, kuri yra per aukšta saugiam šaldymui, bet per žema karštam maistui saugiai laikyti. Būtent šiame intervale susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis, o vasarą tokia temperatūra dažnai būna lauke, automobilyje ar ant iškylos stalo“, – sako KTU mokslininkė.
Daugeliui su maisto sauga siejamų mikroorganizmų ypač palanki maždaug +20–40 °C temperatūra, todėl produktas, kelias valandas pabuvęs šilumoje, gali tapti rizikingas net tada, kai jo išvaizda, kvapas ir skonis atrodo visiškai normalūs.
„Taip pat svarbu prisiminti, kad ant pakuotės nurodytas tinkamumo vartoti terminas galioja tik tada, kai laikomasi gamintojo nustatytų laikymo sąlygų. Pavyzdžiui, jei marinuota ar šviežia mėsa, mėsos ar žuvies gaminiai turi būti laikomi šaldytuve, dažniausiai 0–4 °C temperatūroje arba gamintojo nurodytomis sąlygomis, jų tinkamumo vartoti terminas apskaičiuotas būtent tokiam laikymui. Jei produktas kurį laiką buvo laikomas šilumoje, ypač aukštesnėje nei +20 °C temperatūroje, jo reali sauga ir kokybė gali blogėti gerokai greičiau. Todėl tokiu atveju vien pakuotėje nurodyta data pasikliauti nebeužtenka“, – dalijasi A. Zabulionė.
Likusius patiekalus, pasak KTU mokslininkės, reikėtų kuo greičiau atvėsinti. Geriau nedėti didelio karšto puodo tiesiai į šaldytuvą ir nesitikėti, kad maistas jame greitai atvės iki saugios temperatūros. Saugiau maistą padalyti į mažesnes porcijas, sudėti į negilius indus ir taip paspartinti jo vėsimą.
„Taip pat svarbu atskirti maistą, kuris stovėjo ant bendro stalo, buvo liečiamas skirtingais įrankiais, nešvariomis rankomis ar galėjo turėti sąlytį su rizikingais produktais, pavyzdžiui, žalia mėsa, žuvimi ar neplautomis daržovėmis. Tokį maistą reikėtų vertinti griežčiau“, – pažymi ji.
A. Zabulionės teigimu, jei nežinote, kiek laiko maistas buvo laikomas šiltai, arba abejojate, ar visą laiką buvo užtikrintos saugios jo laikymo sąlygos, geriau jo nebesaugoti kitai dienai.
„Jei, kaip ir aš, tausojate maistą ir stengiatės kuo mažiau jo išmesti, apie tai reikėtų galvoti ne tada, kai jau žiūrite į kelias valandas maistu nukrautą stalą ir svarstote, ar jį dar saugu valgyti, o dar prieš ruošiant ir serviruojant maistą. Jei yra šaltkrepšis ar šaldytuvas, maistą ant stalo geriau nešti mažesnėmis porcijomis ir prireikus papildyti, o jautresnius produktus kuo ilgiau laikyti vėsiai. Pavyzdžiui, valgytojams įsidėjus keptos mėsos ar salotų, likusią jų dalį galima palikti šaldytuve arba šaltkrepšyje“, – sako ji.
Apsinuodijimai maistu ypač pavojingi mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Todėl, jei tarp valgančiųjų yra šių grupių žmonių, į maisto saugą KTU mokslininkė siūlo žiūrėti itin rimtai.
Ką svarbu prisiminti prieš iškylą ar šventę?
Kalbėdama apie maisto saugą vasarą, A. Zabulionė išskiria penkias svarbiausias taisykles.
Pirma – šaltą maistą laikyti šaltai. Greitai gendantys produktai turi kuo trumpiau būti laikomi kambario temperatūroje ar karštyje. Šaltkrepšis su šaldymo elementais vasarą yra ne tik patogumo, bet ir maisto saugos priemonė.
Antra – nepalikti greitai gendančio maisto ilgiau kaip 2 valandas, o karštą dieną – ilgiau kaip 1 valandą. Tai ypač svarbu kalbant apie mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, mišraines, sumuštinius ir pjaustytus vaisius.
Trečia – atskirti žalią ir paruoštą maistą. Žalia mėsa ar žuvis neturi liestis su jau paruoštu maistu, duona, daržovėmis ar kitais produktais. Taip pat nuplauti vaisiai, uogos ar daržovės neturėtų būti laikomi kartu su neplautais. Reikėtų naudoti atskirus indus, pjaustymo lenteles ir įrankius.
Ketvirta – nepasitikėti vien kvapu, skoniu ir išvaizda. Ne visas nesaugus maistas atrodo sugedęs. Jei maistas ilgai buvo laikomas šiltai, ragavimas nėra saugus būdas patikrinti, ar jį dar galima valgyti.
Penkta – planuoti porcijas ir likučius. Į lauką geriau vežtis mažesnes porcijas, laikyti jas šaltai ir išimti tik tada, kai valgoma. Po iškylos ar šventės likučius verta pasilikti tik tuo atveju, jei jie visą laiką buvo laikomi saugiai ir pernelyg ilgai nebuvo šiltai.
„Trumpai tariant, vasarą svarbiausi trys dalykai yra laikas, temperatūra ir higiena. Jei bent vienas iš jų nėra tinkamai kontroliuojamas, maisto saugos rizika gali greitai padidėti“, – teigia KTU mokslininkė.
