Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 65 proc. pasaulio gyventojų naudoja augalinius preparatus, gydantis tradicinės medicinos būdais, o augalų ekstraktai dėl savo biologinio poveikio išlieka svarbia įvairių pramonės šakų interesų sritimi. Dėl to KTU doktorantas ieško naujų būdų, kaip Lietuvoje gausiai naudojamus augalų ekstraktus pritaikyti funkciniams produktams.
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) chemijos inžinerijos doktorantas Marius Užupis teigia, kad augalinė žaliava yra gausus antioksidantų ir kitų natūralių komponentų šaltinis, plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse.
„Augalų ekstraktai yra sudėtingi natūralių junginių mišiniai. Jų sudėtis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis augalas augo, kuri jo dalis naudojama, kokioje brandos stadijoje jis surinktas, netgi kaip ekstraktas vėliau yra laikomas“, – sako M. Užupis.
KTU doktorantūros studijose jis tyrinėja gluosnialapio debesylo (lot. Inula salicina), pelkinio pūkelio (lot. Gnaphalium uliginosum) ir apskritagalvio bandrenio (lot. Echinops sphaerocephalus) ekstraktus, pasižyminčius stipriu antioksidaciniu poveikiu, padedančiu stabdyti ląstelių senėjimą ir oksidacinio streso sukeliamą žalą.
M. Užupis pastebi, kad efektyvus šiomis savybėmis pasižyminčių junginių išgavimas iš įvairių žaliavų, įskaitant vaistinius augalus, ir išsamus jų funkcinių savybių įvertinimas yra labai svarbūs siekiant atskleisti potencialius gamtinės kilmės antioksidantų šaltinius bei skatinti jų taikymą funkciniuose produktuose.
„Todėl mokslininkams svarbu tobulinti šių junginių išskyrimo ir gryninimo metodus iš augalinės kilmės žaliavų. Tai leidžia gauti kokybiškesnius ekstraktus, pasižyminčius geresnėmis funkcinėmis savybėmis ir platesnėmis pritaikymo galimybėmis“, – pasakoja KTU doktorantas.
KTU doktoranto išskirti augalų ekstraktai šiuo metu dar yra tyrimų stadijoje, tačiau jų nustatytos savybės leidžia juos vertinti kaip perspektyvius natūralios kilmės ingredientus, taikomus kuriant įvairius funkcinius produktus.
Atliekant tyrimus su modelinėmis sistemomis, pavyzdžiui, emulsijomis, šie ekstraktai pasižymi gebėjimu slopinti riebalų oksidacinius procesus, todėl galėtų padėti palaikyti produktų stabilumą, kokybę ir pratęsti jų tinkamumo vartoti laiką. Dėl šių savybių tokie ekstraktai yra svarstomi kaip potenciali sintetinių antioksidantų alternatyva produktuose, kuriuose ypač svarbus riebalų oksidacijos valdymas ir natūralesnės sudėties sprendimų taikymas.
Augalinių ekstraktų gebėjimas mažinti tam tikrų fermentų aktyvumą yra reikšmingas jų biologinio poveikio aspektas. Tyrimai rodo, kad ši savybė gali būti naudinga kuriant įvairius funkcinius produktus.
Pasak M. Užupio, šie ekstraktai taip pat gali būti tiriami kaip daugiafunkciai komponentai kosmetikos srityje. Antioksidantais turtingi ekstraktai yra siejami su apsauga nuo oksidacinio streso sukeltų pokyčių, todėl tokie ekstraktai gali būti vertinami kaip potencialūs ingredientai odos priežiūros produktuose. Be to, nagrinėjamos galimybės šiuos ekstraktus naudoti kaip natūralius komponentus sistemose, skirtose apsaugai nuo aplinkos veiksnių, įskaitant ultravioletinę spinduliuotę.
„Augalų ekstraktų tyrimai leidžia geriau suprasti jų, kaip daugiafunkcių ingredientų, savybes. Nors jų pritaikymas dar reikalauja papildomų tyrimų, jie gali būti vertinami kaip potenciali alternatyva sintetiniams priedams, ypač kuriant tvaresnius ir natūralesnės sudėties produktus“, – teigia M. Užupis.
M. Užupio atliekamas tyrimas vyksta keliais etapais pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau, anot KTU doktoranto, realybėje šis darbas yra gerokai dinamiškesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Nors pradžioje aiškiai nustatomi tikslai – išgauti bioaktyvius junginius, įvertinti ekstraktų sudėtį ir biologinį aktyvumą, kiekvienas gautas rezultatas suformuoja naujus klausimus ir nukreipia tyrimą kita linkme. Tai ypač būdinga dirbant su natūraliomis žaliavomis, kurių sudėtis gali kisti priklausomai nuo augimo sąlygų, rinkimo laiko ar net džiovinimo metodų“, – apie tyrimo kompleksiškumą kalba jis.
KTU doktorantas neslepia, kad tai, ko dažniausiai nemato plačioji visuomenė – didelis nesėkmių ir pasikartojimų skaičius, nes eksperimentai retai pavyksta iš pirmo karto – kartais reikia kelių mėnesio darbo, kol gaunamas patikimas ir atkartojamas rezultatas.
„Net ir nedideli pokyčiai sąlygose gali lemti visiškai skirtingus rezultatus, todėl būtina nuolat tikrinti, kartoti, optimizuoti procesus. Taip pat svarbu paminėti, kad tyrimo eigoje dažnai susiduriama su nežinomaisiais – teoriškai procesai gali atrodyti gana paprasti, tačiau praktikoje atsiskleidžia daug papildomų veiksnių, kuriuos reikia įvertinti. Būtent šis nuolatinis mokymosi ir prisitaikymo procesas yra neatsiejama mokslinio darbo dalis“, – sako M. Užupis.
Jis taip pat pabrėžia, kad svarbi doktorantūros dalis yra dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir stažuotėse, kurios leidžia ne tik pristatyti savo tyrimų rezultatus, bet ir susipažinti su naujausiomis mokslo tendencijomis bei užmegzti bendradarbiavimą su kitų šalių tyrėjais. Tokia patirtis praplečia akiratį ne tik moksline, bet ir kultūrine prasme, skatina naujas idėjas ir padeda į savo tyrimus pažvelgti platesniame kontekste.
„Būtent šis nuolatinis mokymosi, bendradarbiavimo ir prisitaikymo procesas yra neatsiejama mokslinio darbo dalis“, – priduria jis.
M. Užupio kelias į doktorantūros studijas ir tyrimus apie augalų ekstraktus nebuvo visiškai tiesus ar iš anksto suplanuotas. Vos tik baigęs magistrantūros studijas, iš pradžių jis nematė savęs akademiniame kelyje ir galvojo, kad teorinio mokymosi etapas jau yra užbaigtas. Jo požiūris į studijas pasikeitė tik pradėjus dirbti su inovacijomis.
„Tuo metu supratau, kad norint kurti kažką naujo, neužtenka tik taikyti turimas žinias – reikia gebėti gilintis, analizuoti ir suprasti procesus iš esmės. Jau dirbant, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir aiškesnis suvokimas, kad šie gebėjimai nėra duoti – jie vystomi per praktiką, klaidas ir nuoseklų darbą“, – atskleidžia M. Užupis.
KTU doktorantas įsitikinęs, kad pertrauka po studijų buvo labai naudinga – ji leido suprasti, kiek iš tikrųjų trūksta mokymosi proceso gyvenime ir intelektinio augimo. Tuomet ir atsirado noras pabandyti dar kartą, bet su kitokiu požiūriu.
„Įstojus į doktorantūrą teko grįžti prie pagrindų, užpildyti spragas, įgyti naujų įgūdžių. Ši patirtis parodė, kad labai daug lemia ne tik žinios, bet ir vidinė motyvacija bei aplinka. Galiausiai doktorantūra man tapo ne tik akademiniu pasirinkimu, bet ir asmeniniu iššūkiu – galimybe įrodyti sau, kad galiu daugiau, nei anksčiau galvojau, ir kryptingai augti tiek kaip specialistas, tiek kaip žmogus. Be to, mano pėdomis pasekė ir sesė, kuri šiuo metu yra KTU CTF pirmo kurso doktorantė, o kitais metais čia ketina stoti ir mano pusseserė“, – teigia M. Užupis.
