Būkime atviri, kiekvienas iš mūsų esame ieškoję stebuklingo būdo, padedančio pasiruošti egzaminams greitai ir paprastai, be didelio vargo. Vieni laukia paskutinės nakties, kai stresas kala į galvą, ir, sako, tai motyvuoja ir padeda geriau susikaupti, kiti gal miega su konspektu po pagalve ir laukia stebuklo – būdų yra visokiausių, kiekvienam pagal skonį. Ir kai praėjusį rudenį paklausiau mokymąsi tyrinėjančios mokslininkės, kaip mokytis efektyviai ir lengvai, koks gi tas stebuklingas metodas? – ji atsakė tai, ką, galvą guldau, žinome mes visi, tik kartais labai nenorime pripažinti – nuosekliai, sistemingai mokytis iš anksto. Taip. Tad kitas klausimas – kaip tą įgyvendinti?
1. Pasirinkite mokymuisi patogią ir tinkamą vietą. Tokią, kurioje kuo mažiau blaškytų aplinkiniai dirgikliai, nekalbintų neturintys ką veikti namiškiai, nemigdytų patogi ir minkšta lova. Mokydamiesi išjunkite su studijomis nesusijusius apps‘us, kad jie nesigvieštų jūsų dėmesio – taip mažiau pavargsite, nes neteks nuolat perkėlinėti dėmesio tarp dviejų skirtingų veiklų ir lengviau susitelksite ties studijų medžiaga. Atsispausdinkite studijų medžiagą ir mokykitės iš jos, jei mokantis internetu kyla pagunda nuklysti į Youtube ar kur kitur…
2. Planuokite kada ir ką mokysitės. Kaip galima anksčiau pasižymėkite visų laukiančių atsiskaitymų datas, peržiūrėkite, kiek medžiagos reikės išmokti. Studijų medžiagą skaidykite į gabalėlius, išsikelkite sau nedidelius tikslus – kada, ką, kiek laiko mokysitės. Gerokai lengviau ir produktyviau keletą dienų iš eilės skirti mokymuisi po 4 valandas nei per vieną naktį desperatiškai kimšti į galvą viso pusmečio medžiagą. Be to, mūsų smegenyse esančiai motyvacinei sistemai labai svarbus „pasiekimo“ jausmas – kiekvieną kartą pasiekus užsibrėžto tikslo išsiskiria endorfinai, to pasėkoje didėja motyvacija toliau mokytis.
3. Manipuliuokite studijų medžiaga. Pasiimkite konspektą, spalvotų žymeklių ir pasiraitokite rankoves! Sudėtingą ar nuobodžią informaciją daug lengviau įsiminsite, jei pabandysite sudėlioti ją į schemas ar nuspalvinsite svarbiausius akcentus ryškiomis spalvomis, pasidarysite korteles su klausimais ir atsakymais ar studijų medžiagą aptarinėsite su bendramoksliais. Pažvelkite į naują informaciją kūrybiškai – kaip į dėlionės detales – prie kokios jau turimos ir gerai žinomos informacijos ją galima prijungti, susieti? Kuo labiau įprasminsite ir susiesite naują informaciją su jau turima, tuo lengviau ją įsiminsite!
4. Pažinkite savo priešą. Na gerai, gal perlenkiau, egzaminai nėra priešai, bet principas čia galioja tas pats – kuo geriau žinosite, kas jūsų laukia egzamine, tuo geriau jam pasiruošite. Pasiteiraukite dėstytojo, kokio tipo klausimai bus – esė, atviri klausimai ir testas reikalauja skirtingo įsigilinimo į temą lygio, ir jei viename galima praslysti atspėjant iš matymo pažįstamą atsakymą, tai kitame tenka parašyti viską, ką žinai konkrečia tema. Be to, kartais geranoriški dėstytojai pataria, kurias temas tikrai reikėtų pasimokyti atidžiau, o kurių egzamine nebus. Tad jei norisi gauti gerą pažymį ir nepersistengti mokantis, vertinga žinoti, kokių žinių ir kokio jų lygio bus reikalaujama egzamine.
Gerai, galbūt perskaitėte ir galvoje sukasi mintis – nieko naujo, šimtą kartų apie tai girdėjau ir visa tai tikriausiai neveikia. Ar tikrai? Na, girdėti yra viena, o daryti – visai kas kita. Išsiaiškinti galima tik vienu būdu – pabandyti!
