Ar žinai, kas sieja B. Geitsą, S. Boyle ir S. Jobsą? O jei šį sąrašą papildytume A. Einšteinu, Č. Darvinu bei E. Dickinson? Manoma, jog šios žymios asmenybės gali turėti ar turėjo autizmo spektro sutrikimą ar jo požymių. Autistiški žmonės gyvena mūsų visuomenėje (juos gali sutikti tiek universitete, tiek ir darbe, autobuse, parduotuvėje ir t.t.), tačiau dėl visuomenėje vyraujančių mitų ar informacijos trūkumo mintis apie bendravimą su jais daugelį glumina. Taigi, pateikiame 6 rekomendacijas, kurie gali būti naudingi bendraujant su autistiškais žmonėmis.
- Mitus apie autizmą pakeisk faktais. Apie autizmą visuomenėje vis dar vyrauja įvairūs mitai. Iš tiesų tai yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, kalbos ir komunikacijos sunkumai bei pasikartojantis, netipiškas elgesys. Autizmas nėra užkrečiamas. Nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys lemia autizmą. Įtakos gali turėti genetika, mamos ligos, infekcijos ir kt. Nėra jokių mokslinių įrodymų, jog autizmą sukelia netinkamas auklėjimas, pastangų kontroliuoti savo elgesį trūkumas ar kiti išorės poveikiai vaikui jau gimus.
- Nepriimk asmeniškai autistiško asmens „nemandagaus” elgesio. Autistiškiems asmenims gali būti sunku suprasti socialines normas, kurios kitiems atrodo savaime suprantamos. Bendraujant gali pasirodyti, jog jie nesidomi pašnekovu – nepalaiko akių kontakto, nerodo susidomėjimo, nenaudoja kūno kalbos. Iš tiesų autistiški žmonės nori bendrauti, tik jiems trūksta įgūdžių tai daryti. Tai, kad įprastos raidos žmogui savaime suprantama, autistiškam žmogui reikia išmokti.
- Kalbėk aiškiai su autistišku žmogumi. Autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti humorą, ironiją, subtilias užuominas, „perskaityti” kito žmogaus emocijas, mimikas. Kartais autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti kalbą, kai kalbama daug, greitai, sudėtingais sakiniais.
- Būk pakantus autistiško žmogaus pasikartojantiems judesiams, jei šie nedaro žalos. Kaip atrodo nerimaujantis žmogus? Toks žmogus paprastai nenustygsta vietoje ir kartoja tam tikrus judesius, pvz., barbena pirštu į stalą, spragsi tušinuku ar trepsi koja. Kadangi autistiški žmonės dažnai patiria stresą, jie elgiasi panašiai. Tai gali būti lingavimas pirmyn atgal, sukimasis vietoje, plasnojimas rankomis ar pan. Šie judesiai padeda autistiškiems asmenims nusiraminti.
- Būdamas su autistišku žmogumi, rinkis neutralią, neblaškančią aplinką. Autistiški žmonės gali būti itin jautrūs garsams, ryškioms šviesoms, kvapams ar kitiems sensoriniams dirgikliams. Ar yra toks garsas, kuris tave taip erzina, jog norisi užsidengti ausis? Kaip jaustumeisi, jei tokių garsų tavo aplinkoje būtų net ne vienas, o visus aplinkoje esančius garsus girdėtum iš karto? Panašų diskomforto jausmą autistiški žmonės gali patirti prekybos centruose, klubuose ar kitose žmonių susibūrimo vietose, todėl išbūti jose jiems labai sunku ar net neįmanoma.
- Įspėk apie planų pasikeitimus. Autistiški žmonės labai mėgsta tvarką, struktūrą, tvarką ir nuspėjamumą. Jiems patinka taisyklės, kurių jie griežtai laikosi. Pokyčiai ir spontaniški planų pasikeitimai autistiškiems žmonėms kelia stiprų nerimą, todėl apie pasikeitimus autistiškam žmogui naudinga pranešti iš anksto.
Svarbu paminėti, jog turbūt daugelis galėtų pavydėti autistiškiems žmonėms būdingo nestandartinio mąstymo, teisingumo, aistringo susidomėjimo patinkančia sritimi ir organizuotumo. Šios savybės galėtų padėti atsiskleisti tam tikriems gebėjimams, tačiau kartais autistiškiems žmonėms reikia tiesiog palaikymo ir priėmimo.
