Įsivaizduokime studentą, kuris per vieną vakarą parengia nepriekaištingą kursinį darbą su aiškia struktūra, taisyklinga kalba ir tvarkingomis išvadomis. Dėstytojas jį įvertina puikiai. Tačiau kyla nepatogus klausimas: ar šis darbas ką nors pasako apie tai, ko studentas išmoko?
Dar visai neseniai atsakymas atrodė savaime suprantamas. Visgi šiandien jis toks nebėra. Šis klausimas tapo pagrindine dvyliktosios Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų inovacijų dienos, kurią organizuoja KTU mokymo ir mokymosi kompetencijų centras „EDU_Lab“, tema. Dėstytojai iš Lietuvos ir ekspertai iš užsienio aptarė, kaip generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) keičia vertinimą ir ką apskritai reiškia mokytis šiandienio aukštojo mokslo kontekste.
Darbo kokybė ne visada atspindi studento kompetenciją
KTU studijų prorektorė doc. Kristina Ukvalbergienė dalijosi, kad universitete generatyviniam DI studijų kokybės kontekste daug dėmesio skiriama jau ne vienerius metus.
„Mes negalime nematyti, kaip generatyvinis DI keičia visą aukštąjį mokslą“, – teigė KTU studijų prorektorė. Pasak jos, su šia tema susijusių klausimų kasmet ne mažėja, o daugėja, o juos kelia tiek dėstytojai, tiek studentai.




