Lietuva 2050-aisiais: KTU bus gilinamasi į šalies švietimo, mokslo gaires ir perspektyvas

Svarbiausios | 2022-05-26

Kokius specialistus švietimo ir mokslo sistema ugdys ateityje? Ar aukštojo mokslo inovacijos bus prieinamos kiekvienam? Koks planuojamas Lietuvos vaidmuo naujųjų technologijų kūrime pasaulio mastu? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškos įvairių sričių ekspertai gegužės 30 d. Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“.

Kovo mėnesį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir partnerių surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturių pagrindinių galimų Lietuvos ateities scenarijų kontūrus.

Tikslas – aptarti grėsmes ir galimybes

Apibrėžus šiuos keturis scenarijus (autokratija ir švietimo proveržis, demokratija ir švietimo proveržis, autokratija ir švietimo stagnacija, demokratija ir švietimo stagnacija), į kiekvieną jų konkrečios srities ekspertai toliau gilinasi remdamiesi temomis, svarbiomis valstybės raidai: saugumu, visuomene, švietimu (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita ir valstybės valdymu.

Jau kitą pirmadienį, gegužės 30 dieną, Kauno technologijos universiteto (KTU) multifunkciniame centre su integruota biblioteka (Studentų g. 48, Kaune) vyksiančioje diskusijoje ekspertai nagrinės klausimus, susijusius su šalies švietimo, mokslo ir technologijų perspektyvomis.

Švietimas, mokslas ir technologijos svarbios ne tik šiandienos studentui, mokytojui ar mokslo darbuotojui, bet ir kiekvienam šalies gyventojui. Ekspertai diskutuos, kokia bus ateities Lietuvos švietimo ir mokslo sistema, koks planuojamas mūsų šalies vaidmuo naujųjų technologijų amžiuje ir kt.

Šios diskusijos tikslas – pagilinti kovo mėnesio vykusiose dirbtuvėse sukurtus ateities Lietuvos scenarijus ir aptarti pokyčių akivaizdoje atsiveriančias galimybes bei grėsmes.

Susitiks savo sričių ekspertai

Renginyje dalyvaus Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Kristina Ukvalbergienė

Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikė Sigita Trainauskienė pristatys pažangos strategijos „Lietuva 2050“ scenarijus. Taip pat bus pristatomi Vilniaus universiteto TSPMI vyresniosios mokslo darbuotojos Nerijos Putinaitės ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus Gintaro Valušio pranešimai žvalgomųjų „Lietuva 2050“ dirbtuvių metu parengtų ateities scenarijų pagrindu.

Vėliau vyks ekspertų diskusija, kurioje dalyvaus KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė, privataus mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, VDU licėjaus „Sokratus“ mentorius Miša Jakobas, vienas iš „EdTech Lithuania“ įkūrėjų Vladas Lašas, VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Linas Mažutis ir „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.

Kaip gyvensime ateinančius 20 metų

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ – dokumentas, numatantis 20 metų progreso viziją bei įgyvendinimui reikalingus planus, sėkmės rodiklius, vystymosi sritis. Jis rengiamas naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. foresight) metodą. Šio projekto tikslai apima šalies socialinę, ekonominę ir aplinkos pažangą, kurios scenarijai bus pateikti Seimui iki 2023 metų kovo 10 d.

Strategiją rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) ir partneriais – kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis.

Diskusija „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“ vyks gegužės 30 dieną, Kauno technologijos universiteto (KTU) multifunkciniame centre su integruota biblioteka, Studentų g. 48, Kaune. Renginio pradžia – 14.30 val.

Renginio programą rasite čia.

Diskusija bus transliuojama portale lrt.lt ir KTU „Facebook“ paskyroje.