Kada merginos nusprendžia, kad technologijos – ne joms? Ekspertės įvardija lūžio tašką

Europos Sąjungoje dirba daugiau kaip 10 mln. informacinių technologijų (IT) specialistų, tačiau moterys sudaro vos 19,5 procentų, kai tuo tarpu vyrai – 80,5 procentų šios srities darbuotojų. Ekspertai pastebi, kad nors lyčių atotrūkis IT sektoriuje pamažu mažėja, Lietuvos įmonėse jis vis dar ryškus, o jo priežasčių reikėtų ieškoti gerokai anksčiau nei prasideda profesinė karjera – mokykloje ir renkantis studijų kryptį.

„KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės „LTG Grupė“ Žmonių ir kultūros vadovė Božena Petikonis-Šabanienė sako, kad merginos drąsiau rinktis technologines studijas pradėjo prieš dešimtmetį, tad tenka palaukti, kada šio virsmo rezultatai bus ryškiau matomi ir darbo rinkoje.

Jo rezultatai parodė, kad šie skirtumai formuojasi palaipsniui – merginų susidomėjimas informatika dažnai būna didžiausias 5-6 klasėse, o mažėti pradeda apie 9-10 klasę, kai reikia rinktis tolesnę mokymosi kryptį.

„Merginas domina kūrybinės užduotys, skaitmeniniai projektai, žaidimų kūrimas, realių problemų sprendimas. Tačiau IT joms dažnai atrodo per siaurai – kaip programavimas, „sausa“ matematika ar darbas vienai prie kompiuterio“, – teigia įmonės „Vinted“ vyresnioji talentų direktorė Viktorija Jaksebagaitė.

Pasirinkimą lemia ne tik gebėjimai

Vyresnėse klasėse informatikos pamokose pradeda dominuoti programavimas, užduotys tampa abstraktesnės, mažiau kūrybiškos ir praktiškos. Pasak „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės atstovės V. Jaksebagaitės, jei šiuo momentu mergina nemato aiškaus atsakymo, kokia galėtų būti jos vieta IT srityje, ji pasuka į kitą, aiškesnę ir artimesnę kryptį.

„Labai trūksta informacijos, kas yra darbas ir karjera technologijų pasaulyje, ką galima veikti ir kokias problemas spręsti technologijų įmonėje. Matome atotrūkį tarp to, kaip atrodo informatikos pamokos mokykloje, ir to, kas vyksta technologijų įmonėse. Apskritai neretai IT dažnai vaizduojama kaip futuristinė, abstrakti sritis – robotai, kompiuteriai, o ne tikros problemos, kurių sprendimas ir domina merginas“, – pastebi V. Jaksebagaitė.

Kalbėdama apie karjeros galimybes jau pabaigus mokyklą, „LTG grupės“ atstovė B. Petikonis-Šabanienė atkreipia dėmesį, kad įmonėse merginos ir vaikinai dažniausiai turi labai panašias startines pozicijas. Visgi, karjeros maratono pusiaukelėje moterys bėgdamos tuo pačiu keliu pradeda susidurti su kliūtimis, kurias vyrams įveikti tame pačiame etape tenka gana retai.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje moterims tenka viena didžiausių namų ruošos ir priežiūros darbų Europos Sąjungoje. Kol kas esame gana toli nuo lygiaverčio atsakomybių pasidalijimo tarp partnerių. Šis papildomas krūvis sutampa su karjeros etapu, kai atsiveria galimybės užimti aukštesnes pareigas“, – pastebi B. Petikonis-Šabanienė.

Ji priduria, kad nors ši dinamika susijusi su socialinėmis priežastimis, prie jos mažinimo gali prisidėti ir darbdaviai. Lankstesnės darbo sąlygos, pasitikėjimu grįsta vadyba ir galimybė derinti profesinį bei asmeninį gyvenimą gali būti svarbūs sprendžiant šiuos iššūkius.

Taip pat svarbu keisti platesnį požiūrį į profesijas. B. Petikonienė-Šabanienė pabrėžia, kad kuo anksčiau atsisakoma profesijų skirstymo į „moteriškas“ ir „vyriškas“, tuo daugiau erdvės jauniems žmonėms rinktis pagal savo interesus ir gebėjimus.

„Tokiu būdu užauginsime kartą, kuri į bet kurią poziciją žiūrės be išankstinio nusistatymo. Svarbu, kad merginos ir vaikinai nuo mažens turėtų vienodas sąlygas pažinti skirtingas sritis, išbandyti save ir rinktis pagal savo interesus bei gebėjimus, o ne pagal tai, kaip viena ar kita profesija tradiciškai suvokiama visuomenėje“, – sako B. Petikonienė-Šabanienė.