„Jie pasakoja, kaip mūsų gaminami produktai pagerino jų kasdienį gyvenimą, padėjo susigrąžinti orumą, kurį atėmė liga, o kai kuriais atvejais net išgelbėjo gyvybę. Tokie pokalbiai darbuotojams suteikia tiesioginį ryšį su žmonėmis, kuriems skirti mūsų gaminiai, ir primena, kad jų darbas prisideda prie kur kas didesnės prasmės kūrimo nei vien pasiektų įmonės rezultatų“, – sako S. Caher.
Sėkminga karjera – nuolatinis eksperimentas
Jaunam žmogui, renkantis savo pirmąjį darbą, reikėtų žvelgti plačiau nei į pareigų pavadinimą ir pradinį atlyginimą. S. Caher teigimu, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į mokymosi galimybes ir ilgalaikio augimo potencialą.
„Matėme daugybę studentų, kurie pradėjo dirbti praktikantais ir vos per kelis mėnesius perėjo į specialistų pozicijas, nes jiems buvo suteikta galimybė augti. Žinoma, karjeros pradžioje vadovo pareigos gali skambėti įspūdingai, tačiau jei tuo pačiu netobulėja įgūdžiai ir kompetencijos, ilgalaikės karjeros perspektyvos gali būti ribotos“, – pažymi įmonės „Hollister Lietuva“ atstovas S. Caher.
Dar vienas žingsnis, siekiant prasmingos karjeros, yra stereotipų atsisakymas. Pasak KTU Karjeros planavimo konsultantės Gabrielės Kartanaitės, visuomenėje vis dar gajūs mitai, kad jaunimas nenori dirbti ar nori tik vadovaujamų pozicijų. Iš tiesų, jauni žmonės nori dirbti, tačiau tikisi kitokių darbo sąlygų, daugiau lankstumo, prasmingumo bei dialogo su darbdaviais.
„Taip pat vadovo pozicija ne visada reiškia karjeros sėkmę. Dažnai žmonės į vadovaujamas pozicijas ateina ne todėl, kad turi lyderystės kompetencijų, o todėl, kad buvo puikūs specialistai. Deja, vadovavimas reikalauja visai kitokių kompetencijų. Dėl to dalis profesionalų sąmoningai grįžta prie ekspertinių pareigų, kuriose gali geriau realizuoti savo stiprybes“, – pastebi G. Kartanaitė.