Vėstant orams į spintas grįžta megztiniai, tačiau šilčiausiai atrodantis drabužis nebūtinai toks ir bus. Tai, ar su juo jausimės komfortiškai žvarbią dieną, gali lemti detalės, apie kurias pirkdami dažnai nė nesusimąstome. Tad ką iš tiesų verta žinoti prieš perkant šiltą drabužį ir ką apie jo savybes gali išduoti vos kelios sekundės parduotuvėje?
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) profesorė dr. Daiva Mikučionienė pasakoja, kad du iš pažiūros vienodo storio megztiniai gali šildyti visiškai skirtingai. Tai pirmiausia lemia pluošto ir siūlų savybės – storas megztinis nebūtinai yra labai šiltas, lygiai taip pat ir plonas nebūtinai šildo prasčiau.
„Net ir plonas kašmyro ar merino vilnos megztinis bus šiltesnis nei labai storas poliesterio megztinis. Žinoma, svarbu ir tai, kad pluoštas veiksmingai sugertų nuo kūno paviršiaus drėgmę ir kuo sparčiau ją išgarintų į aplinką“, – sako ji.
KTU mokslininkės teigimu, drabužio šiluminėms savybėms įtakos turi ne vienas veiksnys, tačiau svarbiausia – pluošto rūšis. Pluošto prigimtis lemia jo savybes, o šios savo ruožtu – gaminio savybes. Kalbant apie įprastus tekstilės pluoštus ir nepasitelkiant papildomų išmaniųjų technologijų, vilna yra nenuginčijama šiltų drabužių gamybos lyderė.
„Vilna gali būti įvairi – avių, ožkų, kupranugarių, triušių ar net šunų bei kačių. Skirtingos kilmės vilna pasižymi skirtingomis savybėmis, kurias lemia vilnos plaukelio plonumas, rangytumas, vidinio kanalėlio buvimas ar nebuvimas ir kiti požymiai“, – aiškina ji.
Drabužio šiltumas taip pat priklauso nuo audinio ar mezginio tankumo, storio bei pynimo. Geriausią šilumos barjerą sudaro oro tarpai tarp plaukelių, siūlų ar drabužių sluoksnių, todėl storesni siūlai ar pynimo sukuriamas daugiasluoksniškumas pagerina gaminio šilumines savybes.
„Tačiau jei tarp siūlų audinyje ar kilpų mezginyje yra atvirų kiaurymių, šiluma ne sulaikoma, o nevaržomai atiduodama į aplinką. Todėl audinio ar mezginio tankumas, kitaip tariant, paviršiaus užpildymo rodiklis, turėtų būti kuo didesnis, jei norime, kad drabužis šildytų. Vis dėlto iš aukštos kokybės vilnos pagamintas drabužis bus šiltas net ir nebūdamas storas“, – pastebi ji.
D. Mikučionienė pasakoja, kad vilnos, medvilnės ir poliesterio pluoštai yra skirtingos prigimties. Vilna yra natūralus gyvūninės kilmės baltyminis pluoštas, medvilnė – natūralus augalinės kilmės celiuliozinis pluoštas, o poliesteris – sintetinis polietilentereftalato pluoštas. Dėl skirtingos prigimties skiriasi ir jų savybės.
„Vilna pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis, neleidžia drėgmei kauptis prie kūno, o vilnoniai drabužiai puikiai kvėpuoja, t. y. praleidžia orą ir drėgmės garus. Medvilnės pluoštas išsiskiria gebėjimu sugerti drėgmę, tačiau dėl lygaus plaukelio paviršiaus dažniausiai nepasižymi itin geromis šiluminėmis savybėmis. Dėl šios priežasties medvilniniai drabužiai puikiai tinka karšto klimato zonose“, – sako ji.
Poliesterio pluoštas, pasak KTU mokslininkės, yra stiprus ir ilgaamžis, tačiau labai prastai sugeria drėgmę, o iš jo pagaminti gaminiai prastai praleidžia orą ir prakaito garus – nekvėpuoja. Dėl šių savybių poliesterio drabužių nerekomenduojama dėvėti nei labai šaltu, nei labai karštu oru.
„Vilna puikiai sugeria drėgmę, tačiau vilnos plaukelio paviršius išlieka sausas, o kūno išskiriama drėgmė sparčiai išgarinama į aplinką. Todėl vilnonis drabužis ne tik užtikrina šilumos izoliaciją, bet ir ilgai išlieka sausas“, – aiškina ji.
Medvilnė ir dauguma kitų celiuliozinių pluoštų taip pat puikiai sugeria drėgmę, tačiau sunkiai ir lėtai ją išgarina į aplinką. Todėl, pasak D. Mikučionienės, šimtaprocentinės medvilnės drabužiai nėra geriausias pasirinkimas intensyviai sportuojant vėsiu ar šaltu oru.
„Nustojus intensyviai judėti, prakaito prisigėręs drabužis sukelia ne tik drėgmės, bet ir šalčio pojūtį. Drėgmė prie kūno, esant neigiamai oro temperatūrai, ne tik sukelia nemalonų pojūtį, bet ir didina kūno atšalimo bei audinių nušalimo riziką“, – teigia ji.
Įsitikinimas, kad natūralūs pluoštai visada yra šiltesni ir komfortiškesni už sintetinius, pasak D. Mikučionienės, yra pernelyg supaprastintas. Tai dažniausiai yra tiesa kalbant apie aukštos kokybės vilną, tačiau natūralūs celiulioziniai pluoštai geromis termoizoliacinėmis savybėmis nepasižymi.
„Tai ypač būdinga gaminiams iš ilgų pluoštų – linų ar kanapių, nes siūlo paviršius yra gana lygus, be gausaus atsikišusių plaukelių galų sluoksnio. Todėl, pavyzdžiui, lininiai gaminiai plačiai žinomi kaip vėsinantys, t. y. lengvai perduodantys perteklinę šilumą nuo kūno paviršiaus į aplinką“, – aiškina ji.
Sintetiniai siūlai taip pat dažniausiai pasižymi lygiu paviršiumi, tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, iš akrilinio pluošto pagaminti siūlai sėkmingai naudojami žieminių drabužių gamybai, nes šis pluoštas buvo sukurtas kaip sintetinis vilnos pakaitalas.
„Deja, savo savybėmis jis vilnai neprilygsta. Vis dėlto įvairūs technologiniai sprendimai sintetinius pluoštus gali paversti itin tinkamais funkciniams termodrabužiams. Tokie drabužiai gali ne tik puikiai apsaugoti nuo ekstremalių lauko sąlygų, bet ir būti ilgaamžiai, patvarūs bei lengvesni už natūralaus pluošto analogus“, – sako KTU mokslininkė.
Dar daugiau galimybių suteikia skirtingų pluoštų derinimas. Pasak D. Mikučionienės, juos pradėta maišyti siekiant padidinti gaminių funkcionalumą – taip viename gaminyje galima sujungti skirtingiems pluoštams būdingas savybes. Sintetinis pluoštas mišriam siūlui, pavyzdžiui, gali suteikti papildomo stiprumo ir atsparumo trinčiai.
„Gaminio funkcionalumą galima padidinti suverpiant siūlus iš skirtingų pluoštų, tačiau dar išskirtinesnių savybių galima pasiekti juos tam tikra tvarka sluoksniuojant – siūle, medžiagoje ar gaminyje. Kalbant apie šilumą suteikiančius drabužius, sintetinių ir natūralių pluoštų derinys gali užtikrinti tiek geras šilumines savybes ir drėgmės reguliavimą, tiek gaminio ilgaamžiškumą“, – teigia ji.
Tam svarbu tinkamai sluoksniuoti pluoštus. Specializuotos mezgimo technologijos leidžia numegzti mezginį, kurio vienoje pusėje išsidėsto sintetiniai, o kitoje – natūralūs, pavyzdžiui, vilnos ar medvilnės, pluoštai. Nors gali skambėti neįprastai, arčiau kūno turėtų būti būtent sintetinio pluošto sluoksnis.
„Jis kūno išskiriamos drėgmės nesugeria, o perkelia ją į kitą, hidrofilinį, sluoksnį. Taip jis išlieka sausas ir nesukelia nemalonaus drėgmės bei šalčio pojūčio. Išorinis, gerai drėgmę sugeriantis sluoksnis gali ją palaipsniui išgarinti į aplinką, nesukeldamas drabužį dėvinčiam žmogui nepatogumų“, – aiškina KTU mokslininkė.
Toks sprendimas ypač pasiteisina gaminant tiek žieminius, tiek sportui ir aktyviam laisvalaikiui skirtus drabužius. Tai, pasak D. Mikučionienės, vienas iš pavyzdžių, kaip natūralių ir sintetinių pluoštų deriniai gali padidinti drabužių dėvėjimo komfortą.
Renkantis šiltą megztinį, D. Mikučionienė pirmiausia pataria perskaityti etiketėje nurodytą informaciją ir atkreipti dėmesį į gaminio pluoštinę sudėtį. Kuo daugiau joje vilnos, tuo, tikėtina, drabužis bus šiltesnis. Tačiau svarbi ne tik žaliava – reikėtų įvertinti ir audinio ar mezginio tankumą, paviršiaus užpildymą bei purumą.
„Aiškios kiaurymės lengvai atiduos kūno šilumą į aplinką, o oro tarpai tarp pluošto plaukelių padeda geriau izoliuoti šilumą. Nelabai išmanant pluoštų savybes, galima tiesiog lengvai sugniaužti medžiagą saujoje – jei jaučiame, kad medžiaga sušyla, drabužis šildys, o jei šilumos nepajuntame, jis tikrai nebus itin šiltas“, – sako ji.
Kartais liečiant medžiagą galima pajusti net vėsą – tai, pavyzdžiui, būdinga lininiams ar viskoziniams drabužiams. Tokiu atveju, pasak KTU mokslininkės, drabužis bus ne šildantis, o veikiau vėsinantis.
„Puikus pasirinkimas – megztinis iš vilnos ir akrilinio pluošto mišinio, kuriame abiejų pluoštų būtų maždaug po lygiai. Toks megztinis bus ir šiltas, ir ilgaamžis, o jo priežiūra nebus sudėtinga“, – teigia ji.
Vis dėlto renkantis vilnonį megztinį reikėtų įvertinti ir jo priežiūrą. Jei vilnos pluoštas nėra specialiai apdorotas, gaminio priežiūra reikalaus daugiau atidumo, ypač skalbiant. Specialiai apdorotos vilnos gaminys paprastai bus ir brangesnis.
„Be abejo, visada verta prisiminti ir auksinę sluoksniavimo taisyklę – keli tinkamai parinkti aprangos sluoksniai visada užtikrins geriausią rezultatą“, – sako D. Mikučionienė.
