Skirtumas esminis: jei DI tik apibendrina tekstą, blogiausias rezultatas yra šališka santrauka, tačiau jei tas pats modelis skaito paštą, ieško vidiniuose failuose ir iškviečia išorinius įrankius, paslėptas sakinys tampa keliu prie organizacijos duomenų. Todėl OWASP 2025 m. komandų injekciją įrašė pirmoje kalbos modelių programų rizikų sąrašo vietoje, o NIST ją apibrėžia kaip ataką per dokumentus ir kitus vėliau sistemos pasiimamus šaltinius.
Ką daryti, jei DI skaito jūsų dokumentus?
Visgi uždrausti baltą tekstą PDF failuose neužtenka. Taip sustabdomas tik primityviausias variantas, nes instrukciją galima užkoduoti kitaip arba palikti visiškai matomą. Apsauga turi veikti keliais sluoksniais: pirmiausia, laikyti kiekvieną iš išorės gautą dokumentą nepatikimu turiniu, taip pat prieš perduodant failą modeliui palyginti jo vaizdą su mašinos ištrauktu tekstu, riboti, kokius duomenis DI pasiekia ir kokius įrankius gali iškviesti. Be to, svarbu reikalauti žmogaus patvirtinimo prieš svarbius arba negrįžtamus veiksmus, testuoti sistemą su tyčia manipuliuojamais dokumentais. Galiausiai – registruoti, kurį dokumentą sistema perskaitė, ką atsakė ir kokį veiksmą atliko.
Paskutinis punktas pamirštamas dažniausiai. Be jo incidento nepastebėsi, o vėliau jo nepaaiškinsi.
Svarbiausi žingsniai Lietuvos organizacijoms
Rizika aktuali visiems, kas automatizuoja gaunamų dokumentų vertinimą: universitetams, personalo atrankos komandoms, draudikams, bankams, teismams, viešojo sektoriaus įstaigoms. Pirmas žingsnis paprastas – reikia sudaryti sąrašą procesų, kuriuose DI skaito iš išorės gautus failus, laiškus ar interneto turinį, ir kiekviename atsakyti, ką sistema gali padaryti be žmogaus patvirtinimo.
ES DI akto 14 straipsnis aukštos rizikos sistemoms reikalauja veiksmingos žmogaus priežiūros, o 15 straipsnis numato atsparumą bandymams neteisėtai pakeisti sistemos naudojimą ar rezultatus. Dalis darbo atrankos ir viešojo sektoriaus sistemų į šią kategoriją patenka priklausomai nuo konkretaus naudojimo atvejo ir sistemos paskirties. Ten, kur reikalavimai taikomi, gebėjimas aptikti manipuliuojamą dokumentą ir paaiškinti sprendimą tampa ir atitikties klausimu.
Slaptos instrukcijos atskleidžia nepatogią tiesą apie automatizavimą. Kandidatas ar teisininkas, bandantis paveikti sistemą, elgiasi nesąžiningai. Tačiau organizacija, kuri svarbų sprendimą patiki nepatikrintam modeliui, palieka atviras duris. Brazilijos teisme apsauga suveikė todėl, kad paslėptą tekstą pastebėjo sistema, o galutinį sprendimą priėmė žmogus.
Skaitmeninis popierius nustojo būti pasyvus. Kiekvienas dokumentas, kurį skaito DI, gali būti kartu ir bandymas jam vadovauti. Todėl prieš automatizuojant CV, bylų ar sutarčių vertinimą verta tikrinti ne vien tai, ką dokumentas sako žmogui, bet ir tai, ką jis bando pasakyti mašinai.