Mergaitės dažnai mato, kaip jų mamos ar kitos svarbios moterys atsargiau žiūri į technologijas, abejoja savo gebėjimu jomis naudotis arba vengia tam tikrų technologinių sprendimų. Vaikai perima ne tik konkretų elgesį, bet ir požiūrį – ima manyti, kad technologijos yra sudėtingos, jose lengva suklysti ar ko nors nesuprasti.
„Dėl šių priežasčių moterys kartais į naujus technologinius įrankius žiūri atsargiau – ilgiau juos stebi prieš pradėdamos naudotis arba labiau bijo suklysti. Tačiau tai nereiškia, kad jų gebėjimai yra prastesni. Dažniausiai tai atspindi skirtingą patirtį, paskatinimo trūkumą ir visuomenėje susiformavusius lūkesčius“, – dalijasi jis.
Stereotipai riboja abi lytis
E. Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad su vertinimu susiję sunkumai gali būti dažnesni tarp moterų, nes jos vidutiniškai jautriau reaguoja į aplinkinių nuomonę ir dažniau bijo suklysti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai nėra tik moterų problema.
„Spaudimą technologijų srityje patiria ir vyrai. Iš jų dažnai tikimasi būti kompetentingiems, viską suprasti ir greitai perprasti naujus įrankius. Dėl to kai kurie vyrai vengia parodyti, kad kažko nežino, bijo klausti ar atskleisti savo nesaugumą, nes nenori būti neigiamai įvertinti ar pasirodyti nepakankamai kompetentingi“, – pastebi jis.
Pasak KTU psichologo, dalis vyrų taip pat gali jaustis tarsi įpareigoti domėtis technologijomis ar mokėti jomis naudotis vien todėl, kad visuomenėje ši sritis vis dar siejama su vyriškumu, nors iš tiesų technologijos jiems gali būti ne itin artimos ar įdomios.
„Kalbant apie DI naudojimą, svarbu suprasti, kad žmonių elgesį lemia ne tik technologiniai gebėjimai, bet ir psichologinis saugumas bei pasitikėjimas savimi – tai, kiek žmogus jaučiasi galintis mokytis, klysti ir eksperimentuoti nebijodamas neigiamo vertinimo. Stereotipai riboja abi lytis: vieniems jie mažina pasitikėjimą savimi ir norą bandyti, o kitiems kelia nuolatinį spaudimą būti kompetentingiems technologijų srityje“, – pažymi jis.
Gali paveikti moterų karjeros galimybes
E. Lukoševičiaus teigimu, jei moterys rečiau naudosis DI, ilgainiui tai gali paveikti jų produktyvumą, konkurencingumą darbo rinkoje ir karjeros galimybes.
„Tai gali atsiliepti ir emocinei savijautai – stiprinti nerimą dėl atsilikimo nuo kitų, mažinti pasitikėjimą savo kompetencijomis, skatinti savęs nuvertinimą ar kaltės jausmą, taip pat kelti baimę ieškoti naujo darbo“, – sako jis.
Panašias tendencijas pastebi ir M. Lukauskas. Jis teigia, kad ateityje gali ryškėti nauja atskirtis tarp darbuotojų: vieni gebės valdyti DI ir priimti strateginius sprendimus, o kiti atliks tik rutinines užduotis. „Jei moterys dėl įvairių priežasčių dažniau atsidurs antrojoje grupėje, tai gali susilpninti dešimtmečius trukusias pastangas mažinti vyrų ir moterų karjeros galimybių skirtumus“, – pažymi jis.
Pasak jo, svarbu nepamiršti ir to, kad DI įrankių kūrimas, tobulinimas bei pritaikymas dažnai remiasi aktyviausių vartotojų elgsena ir poreikiais. Jei moterys šiomis technologijomis naudosis rečiau, kyla rizika, kad jų poreikiai bus prasčiau atspindėti kuriant ateities DI sprendimus, o tai gali dar labiau padidinti jau egzistuojančią atskirtį.
Svarbu leisti žmonėms klysti
M. Lukausko teigimu, tiek švietimo sistema, tiek įmonės turėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip pristatomas DI. Pasak jo, reikėtų nustoti jį vaizduoti kaip įrankį, skirtą tik programuotojams, ir dažniau rodyti realias kasdienes situacijas – pavyzdžiui, kaip DI gali padėti sutaupyti kelias valandas atliekant rutinines užduotis.
„Taip pat labai svarbu kurti aplinką, kurioje nebūtų baisu klysti. Darbuotojai turi žinoti, kad eksperimentuoti su DI ir pradžioje neišvengiamai padaryti klaidų yra visiškai normalu. Be to, vis dar trūksta gerųjų pavyzdžių. Jei organizacijose daugiau vadovių moterų dalytųsi savo patirtimi naudojant DI, tai padėtų griauti stereotipą, kad tai tėra technologijų entuziastų, dažnai siejamų su vyrais, sritis“, – sako jis.
Galiausiai, pačioms įmonėms reikėtų aiškesnių DI naudojimo taisyklių, kad darbuotojams nekiltų abejonių ar baimių dėl etikos ir duomenų saugumo.
KTU psichologas pažymi, kad pokyčiai pirmiausia turėtų prasidėti nuo švietimo ankstyvame amžiuje – svarbu skatinti vaikus užsiimti tuo, kas jiems iš tiesų įdomu, ir neriboti jų lyties stereotipais. Nesvarbu, ar technologijomis domisi berniukas, ar mergaitė – svarbiausia leisti eksperimentuoti, skatinti smalsumą ir palaikyti norą išbandyti naujus dalykus.
„Taip pat labai svarbu kalbėti apie savivertę, baimę suklysti ar atsilikti nuo kitų ir mokyti, kad klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis“, – sako E. Lukoševičius.
