Pereiti prie turinio
Oranžiniame fone baltos spalvos pastatų piktograma, įskaitant namą, daugiabutį ir dangoraižį, su tekstu „11 Darnūs miestai ir bendruomenės“. Iliustruojamas siekis kurti saugias, įtraukes ir tvarias gyvenamąsias vietas.

KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ rengia koncertą Kaune – kanklių metus užbaigs ypatingai

Svarbiausios | 2026-11-10

2026 m. Lietuvoje minint kanklių metus, lapkričio 17 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblis „Nemunas“ rengia nemokamą koncertą Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Šiame koncerte kanklių muzikos grožis atsiskleis viso ansamblio muzikos kontekste, o kartu pasirodys ir solistė Sandra Lebrikaitė. 

Pasak KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ meno vadovės Margaritos Tomkevičiūtės, kanklės – orkestro  puošmena, suteikianti muzikai ypatingo skambesio.

Šis instrumentas turi ir gražią folklorinę prasmę – liaudies papročiai byloja, kad mirus žmogui, būdavo nukertamas tankioje girioje augantis medis ir iš jo gaminamos kanklės. 

„Tikėta, kad į jas persikelia mirusiojo siela. Jos svarbios, nes buvo žmogaus gyvenimo dalimi. Instrumentas tapdavo priemone, kartais vienintele, kurios pagalba buvo malšinamas skausmas, sunkios mintys ar ilgesys. Tampriai su lietuvio gyvenimu susijęs instrumentas iki šių dienų išsaugojo savo sakralumą, liko dvasinę atgaivą teikiančiu šaltiniu“, – pasakoja M. Tomkevičiūtė. 

Užbaigs kanklių metus

Margarita Tomkevičiūtė. Inesos Kolpakovaitės nuotrauka
Margarita Tomkevičiūtė. Inesos Kolpakovaitės nuotrauka

Lapkričio 17 d. rengiamas koncertas „Kadujo, kadujo“ užbaigs kanklių metams skirtų renginių ciklą. KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ orkestro vadovės Astos Jonkutės-Bogdanienės teigimu, šis pavadinimas siejamas su sutartinėse vartojamu žodžiu, simbolizuojančiu tradicijos tęstinumą bei jos gebėjimą atsiskleisti naujomis spalvomis. 

„Renginio metu skambės Eugenijaus Čiplio ir Laimutės Kisielienės kūrinys „Sutartinės“, atskleidžiantis, kaip gyva tradicija gali būti puoselėjama šiandien. Šis kūrinys prasideda birbynės ir tradicinių kanklių skambesiu, vėliau pasipildo kitų instrumentų sąskambiais, choru ir galiausiai pasirodo šokėjai. Kūrinio žodžiai „Geri metai, kadujo…“ tarsi apibendrina tai, ką sukūrėme patys“, – sako A. Jonkutė-Bogdanienė. 

Šis koncertas – tai KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ visų metų darbų apibendrinimas, kuriame kanklių muzika taps kolektyvo programos dalimi. Vakaro pradžioje skambės kanklės, vėliau klausytojai išgirs gražiausias dainas, naujai aranžuotus kūrinius ir pamatys ansamblio repertuaro aukso fondu tapusius šokius. Taip koncertas sujungs tradicinį instrumentą, dainą ir šokį į bendrą muzikinę istoriją. 

„Kanklių metai suteikė progą parodyti šio instrumento savitumą ir muzikines galimybes. Vienas įsimintiniausių įvykių – koncertas „Stygos, vienijančios širdis“, kuriame KTU tautinio meno ansamblio kanklininkės grojo kartu su seniausiu Lietuvoje Skriaudžių ansambliu „Kanklės“. Džiaugiuosi, kad galime surengti šiuos koncertus, kurie ilgam išliks vieni prasmingiausių ir šilčiausių“, – teigia A. Jonkutė-Bogdanienė. 

Kanklių muzika lydi nuo vaikystės

KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ orkestro vadovė A. Jonkutė-Bogdanienė kanklėmis groja nuo septynerių metų. Ji pastebi, kad dažniausiai groti koncertinėmis kanklėmis į ansamblį ateina nariai, kurie šį instrumentą pasirinko dar vaikystėje ir jau įgijo pagrindinius grojimo įgūdžius. 

Asta Jonkutė-Bogdanienė su Rugile Ginotyte. Inesos Kolpakovaitės nuotrauka
Asta Jonkutė-Bogdanienė su Rugile Ginotyte. Inesos Kolpakovaitės nuotrauka

„Čia jie toliau tobulina savo meistriškumą, įgyja naujų patirčių ir atranda vis naujų kanklių muzikos atlikimo galimybių. Šiandien jaunimui svarbu pamatyti, kad kanklės nėra vien tradicinis instrumentas – jomis galima atlikti įvairią, šiuolaikiškai skambančią muziką“,  – akcentuoja A. Jonkutė-Bogdanienė. 

Vadovės meilę instrumentui perima ir ansamblio nariai. Viena jų – KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Atsinaujinančiosios energetikos studentė Rugilė Ginotytė, jau trečius metus grojanti bosinėmis kanklėmis. 

„Mano gyvenime kanklės atsirado, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Man svarbu, kad šio instrumento skambesys pasiektų kuo daugiau žmonių, o tradicijų puoselėjimas nereiškia vien praeities saugojimo – tai ir pastangos rasti būdų, kaip jas perduoti šiandienos klausytojams“, – kalba R. Ginotytė. 

Ruošdamasi koncertui „Kadujo, kadujo“, R. Ginotytė kartu su kitais kanklininkais repetuoja  solinius kanklių kūrinius, kurie neabejotinai bus šiltai sutikti žiūrovų. Pasak jos, artėjant pasirodymui netrūksta  nei atsakingo ir įtempto darbo, nei jaukių atokvėpio valandėlių. 

„Repeticijos smagios ir jaukios, tačiau artėjant koncerto dienai įtampa ir nerimas taip pat auga. Būna linksma ir gera, bet kartu ir chaotiška. Labai gera matyti, kaip vadovė nuoširdžiai dirba dėl koncerto ir motyvuoja mus savo užsidegimu“, – priduria R. Ginotytė.